captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtininkas: akcija „Darom“ išlepino šiukšlintojus

Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ yra tik kova su pasekmėmis, tačiau ji nesprendžia problemos iš esmės, LRT.lt teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Jo teigimu, talkos reikalingos, tačiau turėtų būti imamasi priemonių, kad kasmet nesikauptų nauja šiukšlių „porcija“. „Darom“ direktorė Roberta Ažukaitė sutinka, kad vieni šiukšlina, kiti tas šiukšles renka, todėl esą vien jų pastangų pažaboti aplinkos teršimą nepakanka.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Šeštadienį visoje šalyje įvyks kasmetė visuotinė akcija „Darom“. Gamtininkas A. Gaidamavičius mano, kad ši akcija yra reikalinga, tačiau kartu ji esą išlepino tuos šiukšlintojus, kurie galvoja, kad vis tiek atsiras kvailelių, kurie šiukšles surinks.

„Dirbdamas Labanoro regioniniame parke vykdžiau projektą, kuriuo poilsiautojus skatinome rūšiuoti [šiukšles] ir sudarėme tam visas sąlygas. Tada labai džiaugėmės, kad žmonės tapo kultūringi ir nepalieka šiukšlių paežerėse, bet išrūšiuotų atliekų neturėjome kur padėti. Dabar antrinis perdirbimas yra pažengęs, bet žmonių kultūra gamtoje stipriai sumenko.

Man, iki šiol gyvenančiam Labanoro parke, susidaro įspūdis, kad visi kultūringi poilsiautojai emigravo ir liko tik tie, kuriuos mes nuo seno vadinome „savaitgaliniais drugeliais“, – žmonės, dažnai vietiniai, ieškantys gražios vietos palėbauti“, – sako gamtininkas.

A. Gaidamavičius mano, kad kiekviena teritorija privalo turėti savo šeimininką ir aplinkos švarinimas turi būti jo rūpestis.

„Dabar, jei yra valstybinė žemė, tai ji – kaip ir niekieno. Atsakomybę viena kitai verčia seniūnija, miškų urėdija, regioninio parko direkcija, Aplinkos apsaugos agentūra. Jei šiuos pareigūnus priverstume rinkti atliekas, jie greitai sugalvotų, kaip sudaryti žmonėms galimybę kultūringai atsikratyti atliekų ir kaip sukontroliuoti tuos, kurie piktybiškai šiukšlina. Akcija „Darom“ – tik kova su pasekmėmis, tačiau tai nesprendžia priežasčių“, – įsitikinęs A. Gaidamavičius.


K. Vanago (BFL) nuotr.

Jo teigimu, turi būti pažabotas nebaudžiamumas – aplinkosaugininkai esą puikiai žino, ką teisės aktuose reikia pakeisti. „Lietuvoje, net ir pagavus šiukšlintoją, labai sunku jam priteisti žalos gamtai atlyginimą, nes tą žalą reikia įrodyti. Bet juk puikiai žinome, kad šiukšlių žala gamtai trunka daug metų. Man patinka Skandinavijoje galiojanti tvarka, kai reikia susimokėti ne už gamtai padarytą žalą, o už visą potencialią žalą gamtai, kuri gali įvykti“, – lygina A. Gaidamavičius.

Gamtininkas tikina pasigendantis rimtos socialinės reklamos šia tema. „Žmonėms reikia rodyti vaizdo klipus, panašius į [tuos, kurie sukurti] apie karą keliuose. Reikia vaizduoti šiukšlių prisivalgiusius, mirštančius ar dėl šiukšlių susižeidusius gyvūnus; rodyti, kaip viena skardinė surenka pusę Raudonosios knygos vabalų ir juos pragaišina; kaip viena nuorūka užnuodija kubinį metrą vandens ir tokiame vandenyje vėliau gaudome žuvį“, – kalbėdamasis su LRT.lt tvirtina A. Gaidamavičius.

„Darom“ direktorė: vieni renka, kiti mėto

Aplinkos tvarkymo akcijos „Darom“ direktorė R. Ažukaitė sutinka, kad vien tik akcijos nepakanka. Esą nors yra keliamas tikslas, kad kažkada per šią akciją būtų renkamos ne šiukšlės, o poilsiaujama, daug kas priklauso nuo finansų.

„Mes – nevyriausybinė organizacija. Darome pakankamai daug veiklų, kurios yra nefinansuojamos, o gauti pinigų edukacijai nėra lengva“, – LRT.lt sako R. Ažukaitė.

Jos skaičiavimu, pora metų iš eilės surenkamų atliekų kiekis yra panašus, tačiau jis stipriai sumažėjęs, palyginti su pirmosiomis „Darom“ akcijomis. „Aktyviau rūšiuojama, startavo taromatai – šios priemonės padeda sumažinti surenkamų atliekų kiekį“, – kalba „Darom“ organizatorė.

Savo ruožtu A. Gaidamavičius priduria, kad taromatai šiukšlintojams sąmoningumo neįkrės: „Seniai sakiau, kad užstato mokestis Lietuvoje yra per mažas. Kitose šalyse jis yra 5 ar 10 kartų didesnis.“

Akcijos direktorė teigia, kad vien tik savanorių, dirbančių akcijos metu, nepakanka – esą reikia ir glaudaus bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis, ypatingai su savivaldybėmis, atliekų tvarkymo centrais ar Aplinkos ministerija.

„Ne kas kitas, o mes patys šiukšliname. Šiukšlės iš niekur neatsiranda. Viliamės, kad tų mėtytojų skaičius mažėja. Turime ir „Darom“ patrulius, kurie stebi, kad šiukšlintojų būtų mažiau, arba fiksuoja pažeidimus. Padeda ir žiniasklaida, kuri žinutes, gautas iš visuomenės, paskelbia“, – pažymi R. Ažukaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...