captcha

Jūsų klausimas priimtas

Varlės migruoja iš kartos į kartą perduodamais protėvių takais

Kiekvieną pavasarį, kovo ir balandžio mėnesiais, tūkstančiai varlių migruoja į savo neršto vietas. Varlės – šaltakraujai gyvūnai, todėl jų aktyvumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Vos orams atšilus iki 10 laipsnių, varlės greitai reaguoja į temperatūros pokyčius.

„Sakyčiau, tai priklauso net ne nuo pačių laipsnių, bet nuo to, kaip kinta temperatūra. Kai staigiai pakyla, varlės prabunda iš žiemos miego ir joms iš karto jau reikia leisti kurkulus, kad buožgalviukai laiku pradėtų vystytis. Varlės dažnai žiemoja ne ten, kur deda kurkulus, todėl jos iš žiemojimo vietos turi keliauti į veisimosi kūdrą“, – pasakoja Herpetologų draugijos tarybos pirmininkė Dalia Bastytė.

Iš žiemos miego prabudusios varlės kantriai ir užsispyrusiai juda savo senųjų neršto vietų pusėn. Ši labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė perduodama iš kartos į kartą. Jei ant tako ar kelio matome šokuojančias varles, rupūžes, galime neabejoti, kad jų migracija tais pačiais takais vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Plačiau apie varlių migraciją ir nerštą – LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close