captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip Vilniaus miestas kovos su savižudybėmis?

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino pirmąją savižudybių prevencijos strategiją Lietuvoje. Jai numatytas metinis 300 tūkst. eurų biudžetas. Kuo pasižymi ši strategija? Kokiais metodais bus siekiama mažinti savižudybių skaičių Vilniuje?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Apie tai 15min kalbėjosi su „Jaunimo linijos“ direktoriumi, psichologu Paulium Skruibiu, prisidėjusiu kuriant šią strategiją.

– Kokios konkrečios veiklos yra numatytos Vilniaus savivaldybių savižudybių prevencijos strategijoje?

– Yra trys kryptys. Viena kryptis – pagalba ketinantiems nusižudyti. Tokie žmonės gali kreiptis į psichologą, psichiatrą arba bendrosios praktikos gydytoją. Arba pakliūti į policijos ar greitosios pagalbos akiratį. Šių sričių specialistams numatyta daug mokymų.

Vieni jų turės trumpus mokymus, kurių metu išmoks atpažinti savižudybės riziką ir sužinos, kur toliau nukreipti, o kiti turės išsamesnius mokymus, kurių metu išmoks ne tik atpažinti savižudybės riziką, bet ir suteikti efektyvią pirminę pagalbą.

Antra sritis – pagalba jau mėginusiems nusižudyti asmenims. Šie žmonės patenka į žymiai didesnę savižudybės rizikos grupę, tai patvirtina moksliniai tyrimai įvairiose šalyse. Dabar, jeigu toks žmogus po bandymo nusižudyti patenka į ligoninę, jis ten gauna pirmąją medicininę, pageidautina, ir psichologinę pagalbą, bet jis vis tiek iš tos ligoninės grįžta namo. Dažnai nėra priežasties jį laikyti ilgai.

Strategija numato, kad informacija apie bandžiusį žudytis asmenį dabar pasieks jo psichikos sveikatos centrą ir tada jau to centro psichologai ar kiti darbuotojai galės jam pasiūlyti pagalbą, kaip spręsti problemas, kurios jį privedė prie mėginimo nusižudyti. Toks rūpesčio parodymas bus proaktyvi pagalba nelaukiant, kol pats žmogus kreipsis, bet jam pačiam tą pagalbą pasiūlant. Čia irgi bus vykdomi mokymai.

Ir trečia sritis – pagalba nusižudžiusių artimiesiems. Jie išgyvena didelę traumą, neretai jų pačių savižudybės rizika dėl tos patirties padidėja. Sieksime, kad policijos pareigūnai, kurie visada savižudybių atvejais atlieka ikiteisminį tyrimą, perduotų informaciją artimiesiems apie prieinamą tiek psichologinę, tiek savitarpio pagalbą. Dirbsime, kad ta pagalba būtų kokybiška ir jos sulauktų visi, kam jos reikia.

Šalia šitų pagrindinių sričių dar bus atskirai analizuojama kiekviena savižudybė, žiūrima, kas suveikė, kas nesuveikė ir kodėl. Tai nebus kaltųjų ieškojimas: mes bandysime nustatyti sistemos spragas ir ją patobulinti. Tai bus nuolatinis procesas, kad prevencija vyktų sklandžiai.

Savižudybių problema Lietuvoje

– Koks „Jaunimo linijos“ vaidmuo šioje programoje?

– Aš ir mano kolegos, kaip ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, universitetų atstovai dalyvavo siūlydami, kas pagal programą turėtų būti daroma ir kaip. Ir toliau dalyvausime teikdami savo siūlymus ir rekomendacijas.

Tačiau pačią programą įgyvendins Vilniaus savivaldybė, ne mes. Daug atsakomybės turės Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, prisidės Nacionalinis savižudybių prevencijos biuras. Visi turės savo atsakomybes. Vyks konkursai, kurių metu bus atrinkti geriausi lektoriai mokymams.

– Kada galima tikėtis rezultatų – reikšmingo savižudybių skaičiaus sumažėjimo Vilniuje?

– Ne anksčiau kaip po trejų metų. Aš suprantu, kad galbūt norėtųsi girdėti kitą skaičių, bet mes turime daug dalykų, kurių rezultatai bus ilgalaikiai – sistemos kūrimas, mokymai. Vien sistemos kūrimas užima daug laiko. Nuo metų pradžios susitikinėjame kas dvi savaites ir po dvi-tris valandas praleidžiame vien planuodami tas veiklas. Kalbu tik apie pagrindinius susitikimus, dar papildomų yra.

Jei bent trejus metus strategija bus vykdoma, finansuojama ir efektyviai koordinuojama, tada ji gali duoti rezultatų. Jei po metų, pusiaukelėje, sustosime, gali būti, kad jokio efekto nebus.

– Ar kitos savivaldybės taip pat svarsto apie savižudybių prevencijos strategijas?

– Taip, svarsto. Gerai žinomas Kupiškio pavyzdys, tačiau svarbu pažymėti, kad ten iniciatyva daugiau eina ne iš miesto politikų, o iš vietos profesionalų ir profesionalų iš kitų Lietuvos vietų.

Matome ryškų skirtumą: kai Vilniuje yra politikų palaikymas ir netgi iniciatyva, tada žymiai sklandžiau viskas vyksta, žymiai daugiau galima padaryti. Kai to palaikymo trūksta, viskas žymiai sudėtingiau vyksta. Dar svarbus dalykas – skiriasi Kupiškio ir Vilniaus galimybės. Vilniuje daug organizacijų, įstaigų, finansiniai resursai visai kitokie.

Bet Vilnius ir turi rodyti pavyzdį kitiems, pralaužti ledus, sukurti algoritmą, pavyzdį, kaip viskas turi veikti. Tada kitos savivaldybės galės tuo pasinaudoti.

– O ar panašios strategijos yra numatomos nacionaliniu mastu?

– Planų ir pasiruošimų per pastaruosius 15 metų dažnai būdavo, bet tai nebūdavo realizuojama. Dabar Vilniuje yra aiški programa, numatytas finansavimas, ir į tai žiūrima rimtai.

Valstybės lygmeniu tai labai stringa, bet, kiek žinau, dabartinis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tikrai į tai žiūri kaip į prioritetą. Nežinau, ar jam užteks laiko kažką išjudinti, bet po rinkimų ar jis, ar kažkas, kas ateis vietoje jo, galės pasinaudoti ta patirtimi, kurią sukaups Vilnius.

Labai gerai, kad Vilniaus veiklose aktyviai dalyvauja savižudybių prevencijos biuras. Jie ir dalyvauja turėdami tikslą dabar padėti suplanuoti ir įgyvendinti prevencijos programą Vilniuje, o paskui tas patirtis kiek įmanoma perkelti ir adaptuoti visoje Lietuvoje.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...