captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nusprendė, kaip bus mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis

Ketvirtadienį Seimas, tęsdamas naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą, apsisprendė, kaip bus mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandžiu
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ir už darbą švenčių dieną būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už darbą naktį – ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Už viršvalandinį darbą būtų mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš aukščiau nurodyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

Kaip numatyta projekte, juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį būtų mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.

Svarstymo metu Seimas pritarė parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės siūlymui, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandinį darbą atlygis būtų apskaičiuojamas ne pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, o pagal nustatytą darbo užmokestį.

Kaip pažymima Darbo kodekso projekte, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, būtų mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.

Seimas taip pat apsisprendė ir dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo. Pagal šias nuostatas darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turėtų būti išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

Seimas pritarė parlamentarų K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės siūlymui nustatyti, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Jeigu uždelsta suma būtų mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.

Naujasis Darbo kodekso projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...