captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaune atidengiama stela E. Galvanausko atminimui

Trečiadienį bus įamžintas atminimas žmogaus, daug nuveikusio, kad Kaune būtų įkurtas universitetas – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete bus atidengta stela Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui (1882–1967).
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Trečiadienį bus įamžintas atminimas žmogaus, daug nuveikusio, kad Kaune būtų įkurtas universitetas – Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete bus atidengta stela Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui (1882–1967).

E. Galvanauskas – inžinierius, visuomenės veikėjas, Klaipėdos prekybos instituto steigėjas, daugelio prieškario Ministrų kabinetų narys, Ministras Pirmininkas (1919–1924), prisidėjęs prie valstybės pamatų kūrimo dar 1905 metais. Šio žmogaus pastangomis jo vadovaujamas Ministrų kabinetas 1922 m. nutarė Kaune atidaryti universitetą (dabar – VDU).

Visuomeninę veiklą šis žmogus pradėjo praėjusio šimtmečio pradžioje – E. Galvanauskas svariai prisidėjo prie perversmo Čypėnų valsčiuje 1905 m., kai carinės Rusijos imperijoje prasidėjo neramumai.

E. Galvanauskas studijavo Peterburgo kalnakasybos institute, vėliau Lježo universitete (Belgija).

1918 m. Paryžiuje jis įsteigė Lietuvių informacijos biurą, rūpinosi nepriklausomos Lietuvos pripažinimu Europoje. 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje. 1919–1924 m. E. Galvanauskas ėjo Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas, vadovavo finansų, prekybos ir pramonės ministerijoms, rūpinosi nacionalinės valiutos įvedimu.

Jis buvo vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorių ir rėmėjų. 1924–1927 m. E. Galvanauskas buvo Lietuvos ambasadorius Londone. Po valstybės perversmo pasitraukęs iš šių pareigų, E. Galvanauskas atsidėjo visuomeninei bei šviečiamajai veiklai Klaipėdoje.

1939–1940 m. dirbo finansų ministru. Atleistas iš pareigų jis pasitraukė į Klaipėdą ir 1941 m. nacių buvo ištremtas Vokietiją.

1946 m. pabaigoje E. Galvanauskas Vokietijoje ėmė vadovauti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vykdomajai tarybai. Pajutęs pavojų, 1947 m. pasitraukė į Madagaskarą, vėliau – į Prancūziją, kur 1967 metų liepą mirė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...