captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Fetingis: autonominio automobilio smegenys Vilniaus senamiestyje perkaistų per 15 minučių

Jei gatvėse riedėtų tik autonominiai automobiliai, dingtų net menkiausios avarijos tikimybė, nes visos eismo nelaimės įvyksta dėl žmonių kaltės, teigia automobilių žurnalistai Ramūnas Fetingis ir Egidijus Babelis. Pasak jų, kada gatvėmis važinės automobiliai be vairuotojų, priklauso nuo jų įteisinimo, todėl visų akys krypsta į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios gali tą padaryti pirmosios.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šios šalies Transporto departamentas skaičiuoja, kad autonominiai automobiliai keliuose išpopuliarės per artimiausią dešimtmetį, tačiau LRT.lt pašnekovai neabejoja, kad dauguma vairuotojų niekada nenorės atsisakyti vairavimo malonumo. „Lamborghini“ vadovas iš karto pareiškė, kad jie niekada nekūrė ir nežada kurti autonominių sistemų“, – teigia laidos „Autopilotas“ vedėjas R. Fetingis.

Ketina sukelti revoliuciją Europos greitkeliuose

Šių metų balandį sėkmingai įvykdytas eksperimentas, kurio metu į Roterdamo uostą iš savo gamyklų, įskaitant esančias Švedijoje ir Pietų Vokietijoje, atvyko šešios pusiau automatizuotų „išmaniųjų“ sunkvežimių kolonos. Eksperimente dalyvavo daugiau nei dešimt sunkvežimių be vairuotojo, kuriuos pagamino šešios didžiausios Europos sunkvežimių gamintojos. Organizatoriai tikina, kad tai gali sukelti tikrą revoliuciją judriuose Europos greitkeliuose.

Sunkvežimių be vairuotojo kolonos formavimo principas panašus į tą, kuris naudojamas ir su lengvaisiais automobiliais be vairuotojo: du ar trys sunkvežimiai važiuoja kolona sujungti belaidžiu ryšiu ir pirmasis sunkvežimis nustato maršrutą ir važiavimo greitį.

Eksperimente dalyvavo pusiau automatizuoti sunkvežimiai, kuriems buvo leista važiuoti patiems, tačiau kelionės metu kabinose buvo ir vairuotojai. Teigiama, kad dar reikia išspręsti keletą klausimų, kad sunkvežimiai be vairuotojo galėtų išriedėti į Europos kelius.

Žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad autonominiai automobiliai bandomi jau ne vienerius metus ir tai daroma gana sėkmingai.

„Naujosios technologijos leidžia automobiliams važiuoti patiems, pavyzdžiui, galybe radarų ir kamerų aprūpinti „Tesla Model S“ ar „Mercedes-Benz F015“. Jie brangūs, tačiau visos naujos technologijos yra brangios. Juk dar prieš penkerius metus elektromobilis buvo tik tiems, kurie dėl ekologijos galėjo paaukoti daug pinigų. Dabar „Nissan Leaf“ ar „Renault Zoe“ tam tikrais atvejais gali būti netgi ekonomiškai naudingi“, – LRT.lt kalba E. Babelis.

Jo žodžiais, pirmieji autonominiai automobiliai jau yra ir jų tik daugės – „Audi“ pareiškė, kad 2017-aisiais pristatys be vairuotojo galintį važiuoti „Audi A8“, visiškai autonominis „Tesla“ turėtų pasirodyti 2018-aisiais. Tuo metu „Ford“, „Toyota“, „Nissan“ autonominius automobilius į prekybą planuoja paleisti 2020-aisiais.

Didžiausi rinkos žaidėjai:

„Google“

Interneto gigantas „Google“ apie autonominių sistemų pradžią prakalbo 2009-aisiais, o pirmieji bandymai atlikti 2012-aisiais Kalifornijoje. Ši kompanija į autonominių automobilių kūrimą investuoja daugybę lėšų. Vienas rimtesnių incidentų su „Google“ bepiločiu automobiliu įvyko 2016-aisiais, kai automobilis atsitrenkė į autobusą. Tai buvo pirmoji oficialiai užregistruota autonominio automobilio avarija. Iki tol buvo tik smulkių incidentų.


AFP/Scanpix nuotr.

„Ford“

Didysis Amerikos automobilių gamintojas „Ford“ taip pat siekia plėtoti autonominių automobilių technologiją. Neseniai šis automobilių gamintojas išplatino vaizdo įrašą, kaip jų sukurta autonominio vairavimo sistema gali dirbti tamsoje. Tačiau bepiločiam automobiliui dar teks įveikti kitus iššūkius: tamsoje aplenkti judančius objektus ar susiorientuoti keliuose, kurie nepažymėti žemėlapiuose.

„Tesla“

Elektromobilių ikona „Tesla“ buvo viena pirmųjų, gavusių autonominių automobilių valdymo sistemą. „Tesla Model S“ savininkai turi galimybę išsikviesti savo automobilį – iš garažų ar stovėjimo aikštelių jie gali išvažiuoti be vairuotojo. Šis modelis, turintis autonominio vairavimo sistemą, gali važiuoti magistralėmis, „prisirišti“ prie eismo juostos, persirikiuoti ar aplenkti kitą automobilį.


Sipa USA/Scanpix nuotr.

„Uber“

Kompanija „Uber“ taip pat ketina kurti autonominius automobilius. Bendradarbiaudama su Carnegie Mellon universitetu, Pitsburge ji įsteigė pažangių technologijų centrą, kurio tikslas – sutelkti dėmesį į technologijų plėtrą. Autonominiai automobiliai itin padidintų „Uber“ pelną ir sumažintų paslaugų įkainius bendrovės klientams.

„Apple“

Vieša paslaptis, kad „Apple“ kuria elektromobilį, kuriam taip pat nereikės vairuotojo. Ši kompanija pasamdė tūkstančius inžinierių iš garsiausių automobilių bendrovių. Automobilis kuriamas Silicio slėnyje, o „Apple“ jo bandymams ieško vietų San Francisko įlankos apylinkėse.

Visų akys krypsta į JAV

Kaip LRT.lt teigia žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas E. Babelis, didžiausia problema, su kuria susiduria autonominių automobilių gamintojai, yra teisinės bazės trūkumas. „JAV Transporto departamentas praėjusiais metais Frankfurto automobilių parodoje pareiškė, kad autonominiai automobiliai išpopuliarės per dešimtmetį“, – sako E. Babelis.

Anot laidos „Autopilotas“ žurnalisto R. Fetingio, visų akys iš tiesų krypsta į JAV – jei reikiamą įstatymą priimtų Kalifornija, kuri svarsto apie autonominių automobilių įteisinimą, visi kiti pasektų šiuo pavyzdžiu.

„Per artimiausius penkerius metus dauguma automobilių gamintojų turės pardavimui paruoštus autonominius automobilius, tačiau įstatyminėje bazėje yra didelė kolizija. Gamintojai sako, kad jie prisiima atsakomybę už bet kokias avarijas ir incidentus, įvykusius gatvėje, jei jame dalyvaus autonominis automobilis.

Tačiau šiuo metu įstatymai yra tokie, kad automobilyje esantis žmogus turi būti jo valdytojas, ir jis yra atsakingas už bet ką, kas atsitiks su automobiliu. Kol to neišspręs nei viena valstybė, tol autonominiai automobiliai masiškai gatvėse neatsiras“, – tikina R. Fetingis.

Kaip teigia R. Fetingis, automobilių gamintojai sutinka, kad, jei gatvėse riedėtų tik autonominiai automobiliai, esą dingtų net menkiausios avarijos tikimybė, tačiau didysis klausimas – kada tai įvyks. „Jei gatvėse bus pusė automobilių su vairuotojais, o kita pusė – autonominiai automobiliai, bus chaosas. Mūsų eismas gatvėse yra toks beprotiškas, kad paleidus autonominį automobilį į Vilniaus senamiestį, jo smegenys perkaistų per 15 minučių. Čia žmonės vaikšto kaip nori, laksto šunys ir katės, o mašinos išvažiuoja iš aikštelių“, – LRT.lt kalba R. Fetingis.

Jo žodžiais, greičiausiai autonominiai automobiliai iš pradžių kursuos tarp miestų, galbūt turės specialias eismo juostas.

Panašiai mano ir žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas E. Babelis, pasak kurio, visi pripažįsta, kad, nepaisant vienų ar kitų klaidų, sistemos jau veikia, ir esą tik laiko klausimas, kada į pasaulį išriedės automobiliai be vairuotojų.

„Kokie yra autonominių automobilių minusai? Galbūt galime kalbėti apie klaidas programose, sistemų patikimumą. Bet kompiuteriai nedaro žmogiškųjų klaidų, o visos avarijos įvyksta būtent dėl jų. Juk eismo taisyklės sukurtos taip, kad jei visi jų sąžiningai laikytųsi, avarijos neįvyktų. Autonominiai automobiliai projektuojami taip, kad laikytųsi KET ir bendrautų tarpusavyje. Kai automobiliai bendraus tarpusavyje, žinos, kas kuriuo metu atvažiuoja ir sugebės imtis reikiamų veiksmų“, – LRT.lt sako E. Babelis.

Neįsivaizduoja „Ferrari“ ar „Lamborghini“ be vairuotojo

Laidos „Autopilotas“ žurnalistas R. Fetingis pripažįsta, kad niekuomet nesimėgautų vairuodamas autonominį automobilį.

„Manau, kad didžioji dalis vairuotojų niekada nesimėgaus šiuo daiktu. Kalbėjau su vienu iš „Peugeot“ vadų, kuris labai teisingai kalbėjo. Šis žmogus gyvena Paryžiuje ir į darbą bei atgal jam tenka kamščiuose praleisti valandą. Jis sako, kad mieliau skaitytų laikraščius ar naršytų internete, dirbtų kitus darbus, o automobilis galėtų jį nugabenti į reikiamą vietą. Tačiau savaitgaliais jis tikina norintis vairuoti pats“, – pasakoja automobilių žurnalistas.

Pasak R. Fetingio, „Lamborghini“ vadovas esą iš karto pareiškė, kad jie niekada nekūrė ir nežada kurti autonominių sistemų.


Reuters/Scanpix nuotr.

Autonominius automobilius, pasak pašnekovo, greičiausiai rinksis tie, kuriems reikia patekti į reikiamą vietą, tačiau jie nenori vairuoti arba yra užsiėmę. „Grietinėlė gali sau leisti pasisamdyti asmeninį vairuotoją, tačiau eilinis gyventojas, kurio laukia krūva darbų, žinoma, mieliau sėstų į autonominį automobilį ir dirbtų darbus“, – tikina R. Fetingis.

Žurnalistas E. Babelis taip pat neįsivaizduoja, kas norėtų sėsti į autonominį „Ferrari“.

„Tokios mašinos juk kuriamos tam, kad suteiktų vairavimo džiaugsmą. Tačiau apie kokį vairavimo džiaugsmą galime kalbėti per grūstis vilkdamiesi iš namų į darbą ir atgal? Tokiu atveju autonominiai automobiliai būtų tikra atgaiva – galėtum dirbti darbus arba snūstelėti. Šie automobiliai laiku ir greitai startuotų sankryžose ir nepaliktų kilometrinių tarpų tarp automobilių, todėl sumažėtų kamščiai ir eismo srautas judėtų greičiau.

Autonominiai automobiliai, manau, nepakeis automobilių su vairu, o ir vairas iš autonominių automobilių greičiausiai nedings. Autonominės vairavimo sistemos leis pailsėti tuomet, kai vairavimas atsibosta – mieste, per eismo spūstis ar ilgose kelionėse“, – LRT.lt kalbėjo E. Babelis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...