captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentės pirkinys sukėlė nelauktą efektą

Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai, kad šalies vadovė nusipirko sklypą netoli Vilniaus esančiuose Pašiliuose, šalia likę laisvi sklypai buvo išgraibstyti akimirksniu – kai kurie ir dvigubai brangiau nei mokėjo Dalia Grybauskaitė.
M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.
M. Ažušilio (DELFI.lt) nuotr.

Pardavėjai pripažįsta, kad sulaukę pirkėjų anšlago, tačiau paskutinių sklypų kaina esą padidėjo ne dėl jo. Ir nors jie džiaugiasi sugebėję parduoti visus gyvenvietės sklypus, oficialūs duomenys rodo, kad visi jie, neišskiriant prezidentės, nuosavybės teise vis dar priklauso vieną darbuotoją turinčiai bendrovei.

Kodėl pabrango dvigubai?

Viešai skelbta, kad prezidentė 16 arų sklypą „Pašilių parke“ nusipirko už 50 tūkst. eurų. Pasklidus šiai žiniai, internete dar buvo galima rasti neparduotus kelis šalia esančius sklypus. Tačiau jų kaina jau buvo gerokai didesnė.

Pirmadienio rytą taip pat dar buvo galima rasti skelbimą apie vienintelį likusį neparduotą 17 arų sklypą. Skelbime nurodyta kaina – 95 tūkst. eurų. Taigi, šį sklypą panorėjęs įsigyti asmuo už jo arą turėjo mokėti beveik dvigubai didesnę kainą nei prezidentė – 5 588 eurai už arą. Vis dėlto iki vidurdienio dingo ir šis skelbimas.

„Pašilių parko“ interneto puslapyje kontaktams nurodomas Dominykas Tomaševičius DELFI sakė, kad pasirodžius informacijai apie D. Grybauskaitės pirktą sklypą, bendrovė sulaukė daug kitų susidomėjusių asmenų skambučių.

„Dabar žmonės skambina, bet mes neturime, ką pasiūlyti, nes ir anksčiau neturėjome. Anksčiau buvo neparduoti vos keturi sklypai, dabar po tų reklamų, „anšlagų“ skambina, bet kas iš to – didelė dalis sklypų jau buvo parduoti anksčiau.

Daugiau negu pusė sklypų buvo parduota, na, nežinau, čia prieš kokį gerą mėnesį. Tiesiog jie buvo nežymėti, todėl, kad rezervuotų buvo daug. Kaina pasikeitė ne dėl anšlago, bet dėl to, kad apskritai sklypų sumažėjo. Su kiekvienu pardavimu, natūralu, kad likusių sklypų kaina didėja“, – aiškino D. Tomaševičius.

Jis neigė, kad dabar parduodamų sklypų skelbimuose nurodytos kainos padidėjo. Esą tokios pačios jos buvo ir „pradžioje“. Dabar gi vieno aro kaina „būtų apie 4,5–4,6 tūkst. eurų“.

Anot pardavėjo, pirmadienį buvo likęs neparduotas vienintelis sklypas, tačiau esą ir jis yra „su klaustuku“, nes yra susidomėjęs interesantas, kuriam sklypą tikimasi parduoti kitą savaitę.

Antrą kartą kalbėdamas su DELFI žurnalistu D. Tomaševičius pripažino, kad bendrovė išėmė skelbimą apie parduodamą sklypą, kurio kaina 5 588 euro už vieną arą. Skelbimas esą buvo išimtas dėl to, kad atsirado potencialus pirkėjas.

Be to, priešingai nei pirmojo pokalbio metu, pašnekovas pabrėžė, kad realaus susidomėjimo sklypais nebuvę – esą žmonės tik skambinę, klausdavę kainos ir tiek.

Norėdama parduoti vargiai išloštų

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius DELFI nesiėmė spėti, ar iš tikrųjų visi sklypai minėtoje gyvenvietėje parduoti dar iki žinios apie prezidentės pirkinį ar jau po šios informacijos paviešinimo. Nekilnojamojo turto sandoriai registruojami, tad jų datas nesunku būtų patikrinti.

„Manau, jei sako, kad buvo parduota anksčiau, tai pagrįstai. Apskritai atrodytų keistai, jeigu prezidentė pirktų sklypą nežinodama, kas aplinkui gyvens. Tas sandoris ne per vieną dieną įvykdytas, o stebėta situacija, galbūt su tuo pačiu pardavėju derinta, žiūrėta, kokia yra kvartalo būklė. Aš tikrai negaliu komentuot, nes nežinau to kvartalo plėtros eigos, geriausiai žino savininkas ir pardavėjas. Bandyt spekuliuoti ir kažkokią nuomonę teigti nebūtų profesionalu“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Jis taip pat nespėliojo, ar dėl žinios prezidentės kaimynystę galėjo pasikeisti kitų sklypų kaina.

„Nepasakyčiau, kad tas sklypas stipriai per brangus. Tiesiog vieta prie miškelio, uždaroje teritorijoje, privestos komunikacijos, išasfaltuotas privažiavimas. Taigi jis yra kokybiškas ir gerai įrengtame namų valdos kvartale. Tokie sklypai visą laiką turi aukštesnę kainą negu vidurkis“, – aiškino departamento vadovas.

Anot jo, rinkoje galima rasti ir pigesnių sklypų, bet neretai jie suformuojami „pievoje“ pakeitus sklypo žemės ūkio paskirtį. Tokie sklypai esą visada pigesni, nes ir „gyvenimo ant pievų kokybė“ yra prastesnė.

Paklaustas ar D. Grybauskaitė dabar galėtų savo sklypą parduoti brangiau nei pirko, NT ekspertas abejojo, ar ji galėtų taip „išlošti“.

„Panašiu atstumu nuo miesto kaina yra labai panaši apie 3 tūkst. eurų už arą. Gal yra pigiau, bet yra ir brangiau. Jei pažiūrėsime teritorijas prie Pilaitės ar kur nors vakarinėje Vilniaus dalyje, tai aro kaina gali siekti 4–5 tūkst. eurų. Taigi, ta kaina 3,1 tūkst. eurų už arą tikrai nėra tokia įspūdinga, kad būtų galima galvoti parduoti“, – aiškino pašnekovas.

Bendrovės po vieną darbuotoją

„Ober-haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras paaiškino, kad sklypų kaina labiausiai priklauso nuo jo vietos ir įrengimo.

„Kainos svyruotų priklausomai nuo konkrečios vietos. Matote, iš esmės gali skirtis ir du greta esantys kvartalai. Vienas gali turėti esminį pranašumą – komunikacijas. Taigi kainos ir svyruotų nuo 2–3 tūkst. už arą, iki, tarkime, panašiu atstumu daugiau nei 5 tūkst. eurų už arą“, – skaičiavo direktorius.

Jis pabrėžė, kad sklypo kainą labiau lemia ne kaimynystė, bet vieta, joje esančios komunikacijos, privažiavimas – „tai yra kaip bus patogu pastatyti turtą ir jame gyventi“.

Registrų centro duomenimis, tiek pirktas D. Grybauskaitės, tiek šalia esantys kiti sklypai vis dar priklauso jų pardavėjai bendrovei „Forteka“. Ir tik dviejų gretimų sklypų savininkais nurodyti fiziniai asmenys – Vilniuje dirbantys architektai.

D. Tomaševičius patvirtino, kad sklypų nuosavybės teisė dar neperleista, jie vis dar priklauso bendrovei „Forteka“. Tačiau esą tik dėl to, kad būtų įgyvendinti visi įsipareigojimai dėl infrastruktūros – atvesta elektra, komunikacijos, atlikti kiti darbai.

Registrų centro duomenimis, iki šiol visi „Pašilių parko“ sklypai priklauso vieną darbuotoją turinčiai bendrovei „Forteka“. Po 25 proc. jos akcijų turi „Moredus“ (vienintelė akcininkė Alina Ivanenko) ir „Septyni septyniolika“ (Lina Kirkliauskaitė).

50 proc. „Fortekos“ akcijų priklauso darbuotojų neturinčiai „New Projects“ (akcininkai Mindaugas Vaitkūnas ir Dominykas Tomaševičius), kurios vadovu „Rekvizitai.lt“ nurodytas pagarsėjęs verslininkas Eugenijus Ivanenko.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...