captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žurnalistai prašo prezidentės vetuoti Baudžiamojo kodekso pataisas

Lietuvos žurnalistų bendruomenė penktadienį kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti Seimo priimtas pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą. Prezidentė Seimo priimtas pataisas vadina gėdingomis. Tuo metu pataisų iniciatorės tikina, kad jos žodžio laisvės nevaržys.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.

Žiniasklaidos priemonių vadovai, redaktoriai ir žurnalistai penktadienį ryte paviešintame kreipimesi reiškia susirūpinimą, kad priimtos pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.

„Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus. Jis sukurtų prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša“, – rašoma viešame kreipimesi.

Žurnalistai pabrėžia, kad pagal teismų praktiką įslaptinta informacija automatiškai negali būti pašalinama iš viešosios diskusijos erdvės.

„Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti“, – teigiama kreipimesi.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą grės viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo.

Žurnalistai pažymi, kad priimtos pataisos neatsižvelgia į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis apginti visuomenę nuo teisinės tvarkos pažeidimų.

Seimas ketvirtadienį 79 balsais už, vienam buvus prieš ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.

Pataisų iniciatorės: jos žodžio laisvės nevaržys, o gins žmonių privatumą

Socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė tikina, jog pataisos parengtos reaguojant į Garliavos išgalvotos pedofilijos istoriją, po kurios pagrindinės bylos dalyvės pagal liudytojų apsaugos programą išvyko gyventi iš Lietuvos.

„Tos istorijos, kurios buvo iki 2013 metų, akivaizdžiai rodė, kad informacija, kuri buvo uždarame posėdyje, yra susijusi ne tik su žurnalistais. Žurnalistai turbūt vertina tą situaciją ne visiškai teisingai, tai susiję su šeimos nariais, tai dažniausiai susiję su šeimyniniais santykiais, šeimyninių problemų sprendimu, ir tokios informacijos, kuri neturėtų būti viešinama, paviešinimas kartais tikrai labai skaudžiai atsiliepia proceso dalyviams“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji pabrėžė, kad kiekvienu atveju dėl posėdžio uždarumo spręs teismas, kuris įvertins, ar nagrinėjama informacija susijusi su visuomenės teise žinoti.

„Nemanau, kad žurnalistus varžys tais atvejais, kai bylos yra įdomios visuomenei ir yra visuomenės teisė yra žinoti. Tokia informacija, kuri neliečia asmeninių asmenų interesų ir santykių, nebūna nagrinėjama uždaruose posėdžiuose“,– kalbėjo politikė.

„Aš nemanau, nes turi būti pasveriamas ir žmogaus, piliečio, netgi teisiamojo interesas, kad kol nepriimtas galutinis sprendimas ir kol teisėjas nėra nusprendęs, kad informacija turi būti vieša, ji neturi būti skelbiama. (...)Didžiausias akstinas, kodėl ši pataisa buvo pradėta rengti, buvo Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės bylos kausimas, kai dėl informacijos, kuri buvo paviešinta apie abi mergaites, šiandien nei viena, nei kita negyvena Lietuvoje“, – į klausimą, ar pakeitimai nevaržys žodžio laisvės, atsakė parlamentarė.

Kita projekto iniciatorė socialdemokratų frakcijos seniūnė I. Šiaulienė irgi tvirtina, kad žodžio laisvės Seimo priimtas reguliavimas nevaržys, o saugiklis, kad visuomenei svarbi informacija nebus slepiama, yra teismas.

„Šita patisa svarstyta daugiau kaip dvejus metus, truputėlį Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulino, baudžiamoji atsakomybė lieka, bet ji pamažinta, o šiaip mes turėjome akivaizdžių precedentų, kurie suponavo šitokias įstatymo pataisas, turiu omeny Garliavos bylą, kai dėl viešinimo paminamos ir privačios, ir, svarbiausia, vaiko, jo gyvenimo perspektyvos. Jei yra teismo sprendimas, kad medžiaga neviešinama, tam yra tam tikras barjeras, kad nepiktnaudžiautų viešumu ir nesugadintų gyvenimo žmogui“, – BNS sakė I.Šiaulienė.

Klausiama, ar reguliavimas nepažeidžia žodžio laisvės, politikė atsakė: „Ne, nes dažnai nueinama į personalizaciją ir tikrai būna negrįžtamos pasekmės.“

„Kadangi sprendžia teismas – jei teismas yra priėmęs tokį sprendimą, aš manau, jis tikrai vertins medžiagą, ir jei neviešas teismas, tokios bylos medžiagos ar jos neviešos dalies paskelbimas bus baudžiamasis nusižengimas“, – pridūrė parlamentarė.

Po Seimo balsavimo, kuriuo kriminalizuotas neviešo teismo posėdžio medžiagos atskleidimas, Lietuvos žurnalistų bendruomenė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Seime priimtas pataisas. Šalies vadovė jas pavadino gėdingomis.

„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.

Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.

Pilnas žiniasklaidos priemonių atstovų kreipimosi tekstas:

„Mes, Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai, redaktoriai ir žurnalistai, prašome Jūsų grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas Nr. XIIP-309(3).

Esame susirūpinę, kad priimtos pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įstatymo pataisos kriminalizuoja bet kokios neviešame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiagos paskelbimą, nepriklausomai nuo šios informacijos pobūdžio. Pagal pataisas, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir paviešinus viešame teismo posėdyje išnagrinėtą medžiagą, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša.

Priešingai nei numatyta Baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje, kuris numato atsakomybę už neviešų ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą, siūloma nuostata yra platesnė, apimanti ir duomenų viešą paskelbimą bei papildomai numato atsakomybę juridiniam asmeniui.

Atsižvelgdami į tai, esame susirūpinę, kad toks įstatymas gali sukurti prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms, įskaitant ir tuos atvejus, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša.

Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus.

Toks reglamentavimas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotos nuoseklios pozicijos, kad įslaptinta informacija iš esmės negali būti per se pašalinama iš viešosios diskusijos sferos. Remiantis šia praktika, už įslaptintos informacijos atskleidimą neturi būti persekiojama, jei tai nesukelia reikšmingų neigiamų pasekmių (Goodwin v. the United Kingdom, A.B. v. Switzerland).

Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti.

Pažymime, kad priimtos pataisos neatsižvelgia į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), kai nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis apginti visuomenę nuo teisinės tvarkos pažeidimų.

Deklaruojame savo tvirtą pasiryžimą laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie užtikrina duomenų, susijusių su žmogaus asmeniniu, šeiminiu gyvenimu, sveikata konfidencialumą, ir nekaltumo prezumpciją.

Pasirašo:

Laima Abromaitytė, Rolandas Agintas, Sigitas Babilius, Tomas Balžekas, Vaidotas Beniušis, Monika Garbačiauskaitė–Budrienė, Jūratė Damulytė, Liudas Dapkus, Tomas Dapkus, Edmundas Jakilaitis, Edgaras Kiškis, Raimondas Kurlianskis, Vladimiras Laučius, Indrė Makaraitytė, Audrius Matonis, Rita Miliūtė, Aurimas Perednis, Rytas Staselis (sąrašas pildomas).“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close