captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Kuolys: kruvinąjį sausį M. Gorbačiovas skambino Lietuvoje buvusiai Maskvos delegacijai

Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas 1991 metų sausio įvykių metu skambino Maskvos delegacijai į Vilnių, kuri tuo metu buvo apsistojusi svečių namuose Latvių gatvėje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tai Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą, trečiadienį sakė liudytoju apklaustas tuometinis kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.

„Ponas Gorbačiovas skambino į Latvių gatvę, jautėsi, kad sovietų prezidentas rūpinosi kiekvienu žingsniu“, – sakė eksministras.

Sovietų sąjungos Aukščiausios Tarybos atstovų delegacija iš Maskvos į Vinių atvyko Sausio 12-osios dienos vakarą, juos oro uoste pasitiko du Lietuvos ministrai. Taip buvo siekiama, kad delegacija patektų į Lietuvos Vyriausybės, o ne į prosovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovaujamos Mykolo Burokevičiaus, rankas.

D.Kuolys vėliau BNS pasakojo, kad tuo metu tvyrojo didelė įtampa, pažangios jėgos Rusijoje reikalavo Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą aiškintis, kas vyksta Lietuvoje, kodėl kariškiai užima pastatus. Tuo metu jau buvo užimti Spaudos rūmai. Buvo deleguota komisija padėties Lietuvoje aiškinimuisi. Šiai delegacijai vadovavo tuometinės sovietų Baltarusijos AT pirmininkas Nikolajus Dementejus.

D.Kuolys prisiminė, kad jau po tragiškų nakties įvykių kartu su sveikatos apsaugos ministru Juozu Oleku pamatė mieste, į Tauro kalną kylantį šarvuotį. Buvo nuspręsta vykti į Latvių gatvę, kur apsistojusi Maskvos delegacija, aiškintis, kodėl mieste važinėja karinis transportas, nesilaikoma paliaubų.

Nuvykus paaiškėjo, kad svečius saugoja Baltarusijos KGB. Kadangi buvo vėlus metas, svečius ir jų apsaugą teko žadinti.

Naktį paaiškėjo, kad delegacijos iš Maskvos vadovui skambina M. Gorbačiovas. Delegacijos vadovas ragelį, anot D. Kuolio, pakėlė būdamas apsirengęs tik marškinėlius. D. Kuolys jautė, kad nebuvo norima, kad lietuviai girdėtų jų pokalbį.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V. Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close