captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno rajono valdžia apie gyventojų bėdą: nesiginčijame, situacija prasta

Kauno rajono savivaldybė – viena iš keturių, kuriose gyventojų daugėja, o pagal išduodamų statybos leidimų skaičių ji lenktyniauja su Vilniumi. Tačiau rajone esančių daugiabučių gyventojai skambina pavojaus varpais ir rodo, kokios būklės yra jų kiemai. Kauno rajono savivaldybės opozicija nepamena, kada taryboje buvo apie šias problemas kalbėta, o valdžios atstovai pripažįsta, kad situacija – prasta.
LRT.lt skaitytojo Dariaus nuotr.
LRT.lt skaitytojo Dariaus nuotr.

LRT.lt naujienų portalas sulaukė Kauno rajone esančio Akademijos miestelio gyventojo Dariaus nuotraukų, kuriose matyti Universiteto gatvės prieigos. Nuotraukose galima išvysti duobėtus kiemus bei chaotiškai statomus automobilius.

„Tokiomis gatvėmis gyventojai naudojasi, čia automobiliai laužomi kiekvieną dieną. Kaimynai net neprisimena, kada šis rajonas matė įvažas remontuojančius darbininkus. Ką dar naujo valdžia sugalvos ir kuo puikuosis šiemet? Vėl džiaugsimės kokio nors laivelio kelione iš Kauno į Kulautuvą? Ar kalbėsime apie tai, kad visi iš miesto bėga į rajoną? Kada galima tikėtis, kad namų prieigos bus sutvarkytos?“ – piktinasi Akademijos miestelio gyventojas.

Akademijos miestelio gyventojai – ne vieninteliai, kurie skundžiasi tokios būklės kiemais. Prasta situacija yra ir Ringauduose, Noreikiškėse, Karmėlavoje, Vilkijoje ar Raudondvaryje.


LRT.lt skaitytojo Dariaus nuotr.

Nežino, ką atsakyti gyventojams, nes valdantieji ignoruoja

Opozicijoje esantis Kauno rajono savivaldybės tarybos narys konservatorius Justinas Urbanavičius pripažįsta, kad įvažoms ir daugiabučių kiemams reikėtų skirti daug daugiau dėmesio.

„Kartais blizginame rajoną, kad gražiau atrodytume, tačiau neskiriame dėmesio kasdieniam gyvenimui palengvinti. Gyventojai laužo savo turtą ir patiria nepatogumų. Apie įvažas gal daugiau buvo kalbama tik tarpusavyje. Nepamenu, kad apie tai būtume diskutavę taryboje“, – sako J. Urbanavičius.

Savo ruožtu Kauno rajono savivaldybės tarybos narys liberalas Gintautas Krilavičius tikina ir pats sulaukiantis rajono gyventojų kreipimųsi dėl tokios situacijos, tačiau nežino, ką jiems atsakyti.

„Įvažų klausimas iš viso nėra sprendžiamas, nes daugiausia orientuojamasi į gatves ir kelius. Aš pats esu sulaukęs elektroninių kreipimųsi, tačiau neturiu, ką atsakyti, nes opozicijos siūlymai ignoruojami, todėl realiai padėti mes, išrinktieji į valdžią, nelabai galime“, – LRT.lt komentuoja G. Krilavičius.

Pasak G. Krilavičiaus, kelių, kurie yra rajono savivaldybės žinioje, būklė galėtų būti geresnė, o jų rekonstrukcijai taikoma valdančiųjų politika – ydinga.

„Kai buvo tvirtinama tvarka, kaip bus remontuojami keliai, gatvės ir įvažos, siūliau, jog būtų labai aiškiai įvardyti prioritetai, kurie būtų viešinami. Reikia, kad žmonės galėtų matyti, kokie vykdomi ir planuojami darbai, kada galima tikėtis jiems aktualių remontų. [...] Mano supratimu, remontus būtų galima daryti daug aktyviau, išsprendus skaidrumo ir prioritetų problemą. Koncesijos pagrindais galima masiškai remontuoti probleminius kelius, žvyrkelius, gatves ar įvažas“, – siūlo liberalas.

Jėgas nukreipė į daugiabučių renovavimą

Kauno rajono savivaldybės Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, išgirdęs apie gyventojų bėdas, tikina, jog tokia situacija yra ne tik šiame rajone, bet visoje Lietuvoje.

Administracijos direktorius tvirtina, kad situacija dėl prastų daugiabučių kiemų yra žinoma. „Ne tik Akademijos miestelyje ji prasta, bet ir Garliavoje, Vilkijoje, Raudondvaryje ir kitur. Kai kurie yra susitvarkę savomis lėšomis, tačiau dauguma vietų – taip, netvarkyta daug metų... Situacija yra prasta, nesiginčiju“, – pripažįsta G. Pudževelis.

Jo žodžiais, taip atsitiko, nes jėgos buvo nukreiptos į daugiabučių renovavimą, tačiau ši problema jau pradėta spręsti. „Specialiai šiemet įkūrėme daugiabučių rėmimo fondą. Pirmiausia padėsime įsisteigti bendrijoms, kur dar jų nėra. Tuomet viena iš priemonių ir būtų padėti finansuoti daugiabučių kiemų remontą, nes lėšų, kurias skiria Kelių direkcija, negalime naudoti. Tai – valstybės lėšos, numatytos keliams.“, – LRT.lt teigia G. Pudževelis.

Savo ruožtu G. Krilavičius atkreipia dėmesį, kad daugiabučių paramos fondas nėra naujiena, bet esą vargu ar tai išspręs situaciją. „Sutinku, kad galbūt ir galima paramą panaudoti vienam kitam daugiabučiui, tačiau, mano supratimu, tai labai nedideli pinigai, atsižvelgiant į rajono apimtį. Be to, ne kartą esu kėlęs klausimą, kaip informacija [apie paramą] pasiekia gyventojus?

Pats gyvenu daugiabutyje, ir mano kiemas taip pat yra baisus, tačiau tyliu, nes tuoj apkaltins, kad sumaišysiu kokius nors privačius interesus. Kokiu principu gyventojus pasiekia ta informacija, visiškai neturiu supratimo. Turėtų būti ieškoma efektyvių ir pigių informacijos kelių iki gyventojų. Savivaldybė turi savo paskyrą „Facebook“, tačiau joje netalpinama aktuali informacija, kad žmogus žinotų, jog savivaldybė skiria pinigų ir, jei susitvarkys reikiamus dokumentus, gali jam sutvarkyti kiemą“, – kritikuoja G. Krilavičius.

Pasak Administracijos vadovo G. Pudževelio, gyventojai taip pat gali pasinaudoti kita programa, kai 50 proc. lėšų skiria jie, o kitą dalį – savivaldybė. „Jei 50 proc. sąmatinės vertės prideda gyventojai, įstaigos ar įmonės, mes tikrai duodame kitus 50 proc. Kasmet tokių, kurie gali prisidėti, atsiranda vis daugiau. Taigi yra galimybių [suremontuoti kiemus]“, – tikina savivaldybės darbuotojas.

Jis priduria, kad pradėta sudarinėti ir kvartalinės renovacijos programa. „Ją vykdant būtų ne tik renovuoti daugiabučiai, bet ir sutvarkomi kiemai, įrengiamos aikštelės. Yra rajonų, kuriuose renovuota daug namų, likę tik keli nerenovuoti. Tai kompleksiškai būtų tvarkoma ir aplinka“, –  aiškina G. Pudževelis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...