captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. A. Skučas: per Sausio įvykius parlamente veikė žvalgybinė tarnyba

1991 metų sausio įvykių metu prie Aukščiausios Tarybos, dabartinio Seimo, veikė slapta informacijos tarnyba, kuri rinko žvalgybinę informaciją apie Lietuvoje veikusias priešiškas jėgas. Ypatingas dėmesys skirtas galimam valdžios perversmui Lietuvoje, siauru aspektu užsiimta ir kontržvalgyba.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Tai užfiksuota Artūro Antano Skučo parodymuose, duotuose Sausio 13-osios byloje ikiteisminio tyrimo metu.

„Slapta tarnyba naudojosi savo informaciniais kanalais, pertikrindavo iš Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento, Valstybės saugumo departamento gautą informaciją“ , – teigiama liudytojo parodymuose.

A. A. Skučas trečiadienį apklaustas Vilniaus apygardos teisme.

Pasak jo, nuo 1990 metų gruodžio 15 dienos Aukščiausiojo Taryboje buvo paskelbta ypatinga padėtis – be A. A. Skučo žinios niekas negalėjo išeiti. Buvo gauta informacijos iš sovietų karių, kad į Lietuvą atskraidinti grupės „Alfa“ kariai ir Pskovo desantininkai.

Taip pat sužinota, kad kai kurių gamyklų – „Sigmos“, „Elfos“, Burdenkos – darbininkai, kurie nusiteikę priešiškai Lietuvos atžvilgiu, kontaktuoja su karininkais, dislokuotais Vilniuje. Be to, gauta informacijos, kad Rytų Lietuvoje ruošiamos vietos ginklams laikyti, poligonuose apmokomi prieš Lietuvą nusiteikusių organizacijų aktyvistai.

1991 sausį, Lietuvos žvalgybininkams kontaktuojant su sovietų kariais, išsiaiškinta, kad ruošiamasi užimti praktiškai visus valstybinius pastatus, taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Žvalgybos duomenimis, sausio 13-osios naktį sovietų kariuomenė turėjo pajudėti ir link Aukščiausiosios Tarybos, tačiau dėl lietaus negalėta panaudoti specialių dujų, kurios turėjo išvaikyti šalia parlamento susirinkusius žmones. Baimintasi ir dėl didelio žmonių aukų skaičiaus.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V. Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...