captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Č. Stankevičius: Sausio 13-osios įvykių negalėjo būti be M. Gorbačiovo žinios

Vilniaus apygardos teisme, po pertraukos tęsiančiame Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, liudijo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, diplomatas, buvęs Seimo narys Vytautas Česlovas Stankevičius. Jo teigimu, buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas siekė, kad Lietuva kokios nors sutarties pagrindu įstotų į SSRS, o tragiški įvykiai Vilniuje negalėjo vykti be jo žinios. 
R. Grigo (BFL) nuotr,
R. Grigo (BFL) nuotr,

V. Č. Stankevičius nuo 1990 m. kovo 11 dienos ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas, o 1991-1992 m. buvo Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovas, dar vėliau – krašto apsaugos ministras. 

„M. Gorbačiovo vadovaujamos sovietų struktūros nuo 1988-ųjų, o gal 1989- ųjų stengėsi užkardyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą“, – teisme sakė jis. 

Pasak liudytojo, karinės struktūros ginkluotą jėgą demonstravo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Įvykius Lietuvoje V. Č. Stankevičius siejo su prieš tai buvusia agresija Gruzijoje ir Azerbaidžane. 

V. Č. Stankevičius teigė, kad nenaudoti Sovietų sąjungai prieš Lietuvą karinės jėgos buvo sutarta 1989 m. pabaigoje per Maltoje vykusį pirmojo SSRS vadovo M. Gorbačiovo ir JAV prezidento George`o Busho vyresniojo susitikimą. Susitikimo metu JAV prezidentas G. Bushas gavo M. Gorbačiovo pažadą nenaudoti jėgos prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes ir visus klausimus spręsti derybų būdu. M. Gorbačiovas siekė, kad kokios nors sutarties pagrindu, pavyzdžiui, asociacijos, Lietuva įstotų į SSRS. Savo ruožtu G. Bushas patikino M. Gorbačiovą, kad JAV nekomplikuos situacijos ir leis SSRS su Lietuva derėtis be išorinio spaudimo. 

„Dėl to M. Gorbačiovas davė pažadą nenaudoti jėgos, o savo ruožtu Amerikos prezidentas (...) teikė didelę reikšmę pertvarkos politikai. (...) Šitas politinis sutarimas dėl jėgos panaudojimo buvo svarbus, ir tai, mano įsitikinimu, Lietuvai leido gyventi be karinės prievartos iki 1991 m. iki sausio 13 d.“, – dėstė jis. 

Prisimindamas tragiškus sausio 13-osios įvykius, liudytojas neabejojo, kad tai negalėjo vykti be M. Gorbačiovo žinios. 

„Negalėjo vykti be M.Gorbačiovo žinios, jei ne įsakymo“, – pabrėžė jis. 

Liudytojo teigimu, 1990 m. gruodį buvo aišku, kad bus susidorojama su Aukščiausiąja Taryba, tam buvo ruošiamasi, gynėjai parlamente buvo neginkluoti, nebent turėjo sportinius šautuvus. 

V. Č. Stankevičius prisiminė, kad per tragiškus sausio 13-osios įvykius Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kelis kartus skambino M. Gorbačiovui, bet šis pokalbio vengęs – pirmą kartą esą valgė, antrą kartą nesujungta, teigiant, kad prezidentas miega.

„Ir tik vėliau, po žudynių prie bokšto, 13 ar 14 dieną (1991 m. sausio 13-ąją, – ELTA) V. Landsbergiui pavyko kalbėti su M. Gorbačiovu. V. Landsbergis reikalavo, kad būtų išaiškinti kaltininkai, kas vykdė šiuos nusikalstamus veiksmus.(...) M. Gorbačiovas nurodė, kad išsiųsta komisija aiškintis įvykių“, – aiškino buvęs V. Landsbergio pavaduotojas. 

Sausio 13-osios įvykius jis vadino „karine operacija su kraujo praliejimu prieš taikius žmones“. 

V. Č. Stankevičiaus manymu, klydo ir tuometė premjerė Kazimira Prunskienė, nepagrįstai pasitikėdama M. Gorbačiovo pažadais.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close