captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkė: darbdaviai turėtų skatinti darbuotojus tarnauti tėvynei

Norinčiam tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) gretose, neturėtų būti jokių kliūčių – darbdavys turėtų skatinti darbuotojus tarnauti, sako verslininkė Vitalija Juknevičienė. LRT TELEVIZIJOS laida „Karinės paslaptys“ pamėgino išsiaiškinti, kodėl skirtingo amžiaus ir profesijų žmonės ryžtasi tapti krašto apsaugos savanoriais. 
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 4500 karių savanorių bei maždaug 500 profesinės tarnybos karių – karininkų, seržantų, jaunesnių laipsnių. Tarp karių savanorių 654 (beveik 17 proc.) yra moterys. Daugiau nei 80 proc. KASP karių savanorių yra jauno amžiaus – 18–35 metų.

Jaunesnioji eilinė Neringa Linkutė sako krašto apsaugos savanorės kelią pasirinkusi todėl, kad gyvena pasienio su Baltarusija zonoje.

„Gyvenu pasienio zonoje, apie 13 kilometrų nuo sienos su Baltarusija, tad manau, kad mokėti apsiginti ir galbūt apginti kitus yra puiku. Tikiuosi, kad neprireiks, tačiau būsiu labiau pasiruošusi“, – kalba mergina.

Nuosavą verslą sukūrusi jaunesnioji eilinė V. Juknevičienė tikina, kad darbdaviai turėtų teigiamai vertinti krašto apsaugos savanoriu panorusį tapti savo darbuotoją.

„Darbdavys turi teigiamai žiūrėti į tai, netgi skatinti savo pavaldinius, kad jie tarnautų. Juk jie tarnauja ne sau, jie tarnauja tėvynei, mūsų visų labui. Reikėtų ypač skatinti jaunimą. Jaunimas tiesiog privalo tarnauti, išbandyti save. Norinčiam tarnauti neturėtų būti jokių kliūčių“, – tikina pašnekovė.

Kam turi būti pasirengę krašto apsaugos savanoriai

Tris savaites trunkančių Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso metu kariai savanoriai įgyja karo topografijos, karo inžinerijos ir ginkluotės žinių, lavina individualius karinės taktikos, orientavimosi vietovėje, šaulio, ugnies pozicijos įrengimo, rikiuotės ir kitus karinius įgūdžius.

Per pirmus trejus tarnybos metus karys savanoris įgyja pagrindinį karinį parengtumą.  Per metus karys savanoris pratybose praleidžia vidutiniškai 20–50 dienų. Karių savanorių mokymo procesas suformuotas taip, kad visų pirmiausia yra ugdomi individualūs įgūdžiai, vėliau vyksta kulkosvaidininkų, granatsvaidininkų ir kitų specialistų rengimas. 

KASP kariams keliamas uždavinys užtikrinti šalies teritorinę gynybą, tuo metu, kai likusi reguliariosios kariuomenės dalis vykdys manevrinę gynybą. Kariai savanoriai turi būti pasirengę veikti savo miesto ar rajono ribose, ten, kur įsikūrusi savanorių kuopa. Karių savanorių veiksmai gali būti įvairūs – nuo žvalgybinės informacijos rinkimo iki priešo pajėgų trikdymo, pasalų organizavimo bei svarbių objektų apsaugos. Daug dėmesio karių savanorių karinio rengimo metu skiriama patruliavimo operacijoms, mokomasi, kaip sėkmingai organizuoti žvalgybos, saugos ir kovos patrulius.

Savanoriais gali tapti ne visi

Į tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo principu, atrenkami pagrindinį išsilavinimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.

Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Jie turi turėti pagrindinį išsilavinimą, atitikti fizinio pasirengimo, sveikatos būklės bei moralinių savybių reikalavimus.

Kariams savanoriams pavyzdingai ištarnavus trejus metus Krašto apsaugos savanorių pajėgose, yra įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...