captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prasidėjo Seimo rinkimų politinė kampanija

Nuo šeštadienio prasideda Seimo rinkimų politinė kampanija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pasirašė dekretą, kuriuo skelbiama, kad eiliniai Seimo rinkimai įvyks spalio 9 dieną. Apžvalgininkai spėja, kad šiais metais rinkimai bus itin įtempti, partijos kovos dėl kiekvieno rinkėjo balso.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kas ateinančius ketverius metus bus tautos išrinktaisiais, o kas praras šį statusą, paaiškės jau po pusmečio. O nuo šiandienos partijos jau gali rinkti aukas politinei kampanijai, atidaryti specialias sąskaitas iš kurių bus apmokamos išlaidos, leidžiama vykdyti ir rinkiminę agitaciją. Tačiau figūros politinėje šachmatų lentoje stumdomos jau gerokai seniau. Vienos partijos į savo gretas prisiviliojo aukštus reitingus turinčius nepartinius politikus, kitos – garsius ir žinomus žmones, trečios keitė pirmininkus. Kad partijos vykdo akivaizdžią rinkiminę agitaciją matosi ir iš reklamų, ir iš padaugėjusių viešų renginių regionuose.

„Didžiosios partijos natūraliai jau iš tikrųjų vykdo priešrinkiminę kampaniją. Mažesnės, matyt, dėl resursų trūkumo, galbūt dėl organizacinių mažesnių gebėjimų jos dar nėra tokios matomos, greičiausiai jos ir nebus matomos pagal savo galimybes. Bet kai kurios net valdančiųjų koalicijos partnerės, kaip ir „Tvarka ir teisingumas“, akivaizdžiai yra užsiėmusios kitais dalykais, kol kas bando susitvarkyti savo viduje, o ne visą energija skirti pasirengimui rinkimams“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas.

Apklausos rodo, kad kol kas tvirčiausiai gali jaustis socialdemokratų partija. Ji jau ilgą laiką karaliauja reitingų viršūnėse. Toliau – liberalai, konservatoriai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau bene didžiausia kova šiuo metu yra užvirusi būtent tarp Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“. Pastarosios nariai yra aktyviai viliojami prisijungti prie Darbo partijos. Šią savaitę šios partijos pirmininkas išplatino viešą laišką, kuriame paragino „Tvarkos ir teisingumo“ narius negrimzti kartu su, neva jau skęsti pradėjusia partija ir prisijungti prie jų.

„Manau, kad buvo padaryta klaida toms dviem partijoms nesusijungus. Manau, kad jos dabar turi telktis... Ir rėmėjai, ir žmonės, kurie supranta ir simpatizuoja toms politinėms jėgoms. Aš pasakiau, kad laukiam jų Darbo partijoje ir kviečiame kartu dirbti“, – sako Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

„Tvarka ir teisingumas“ tokio koalicijos partnerio žingsnio nesureikšmina. LRT duomenimis, vien per pastaruosius metus į Darbo partiją perbėgo apie 200 Tvarkos ir teisingumo partijos narių. Daugiausiai iš Jonavos, Panevėžio, Širvintų, Kauno.

„Jeigu kvietimas – Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio kvietimas, tai, manau, kad kaip tik vienija mus: jeigu kas būtų norėjęs išeiti, tai būtų išėjęs prieš metus“, – teigia partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas Kętutis Komskis.

Pasak politologų, tokie partijų žingsniai rodo, kad pusmetis iki rinkimų nebus nuobodus ir rinkimams partijos skirs daug energijos. Juk ir prizas nemažas: nuo rezultatų priklausys, kas formuos vyriausybę.

„Akivaizdu, kad ir net nedideli pokyčiai – keli procentai į vieną ar kitą pusę – gali iš esmės nulemti, kokia vyriausybė galiausiai bus suformuota. Ir šiuo atveju, manau, kad didžiosios partijos tikrai stengsis dėl kiekvieno rinkėjo, nes tai gali jiems duoti ypatingai svarbų balsą, kuris ir nulems į kurią pusę nukryps svarstyklės“, – priduria T. Janeliūnas.

Šiais metais rinkėjų laukia naujovės. Kas penktas balso teisę turintis žmogus balsuos naujoje apygardoje. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo apygardų dydžiai buvo suvienodinti pakeičiant vienmandačių ribas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...