captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prašoma nuteisti pareigūnus dėl netinkamo reagavimo į perspėjimus apie D. Kedžio žudynes

Generalinė prokuratūra prašo teismo nuteisti buvusius ir esamus policijos pareigūnus, kurie kaltinami netinkamai reagavę į pranešimus apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes Kaune 2009 metų rudenį.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Prokurorai siūlo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo visi pareigūnai buvo išteisinti.

„Laikusi tos pačios pozicijos, prašau skundą tenkinti“, – teismo posėdyje ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme sakė prokuroras Arūnas Verenius.

Teismo sprendimas dėl prokuroro skundo bus skelbiamas gegužės 23 dieną.

Piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu kaltinamam buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui siūloma skirti daugiau nei 13 tūkst. eurų baudą.

Tokią pat baudą siūloma skirti ir buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui, kaltinamam dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Piktnaudžiavimu kaltinamiems Kriminalinės policijos biuro pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui siūloma skirti po 9,4 tūkst. eurų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui, kaltinamam piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, – daugiau nei 11 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras A. Verenius sakė, kad pirmos instancijos teismas pagrindinio bylos liudytojo Mindaugo Žalimo parodymus įvertino kaip prieštaringus ir melagingus, tačiau tokios išvados prieštarauja bylos aplinkybėms.

M. Žalimas dar kartą buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant prokuroro skundą.

„Jis dar kartą įvardijo pareigūnus, su kuriais bendravo 2009-ųjų rugsėjį“, – sakė A. Verenius.

Kaltintojo manymu, M. Žalimas neturėjo pagrindo apkalbėti policininkus, jis anksčiau jų nepažinojo.

Prokuroro teigimu, policininkų netinkamas reagavimas į M. Žalimo pranešimą nulėmė, kad nebuvo užkirstas kelias nusikaltimui.

„Didelė žala policijos autoritetui“, – sakė prokuroras.

Jis mano, kad policininkai nesiėmė tinkamų veiksmų gautai informacijai patikrinti.

Kai kurie išteisintųjų gynėjai kėlė versiją dėl M. Žalimo palankaus liudijimo prokuratūros naudai – esą M. Žalimui grėsė laisvės atėmimo bausmė byloje dėl Baltarusijos piliečio sumušimo. Sulaukęs palankaus sprendimo toje byloje, jis savo liudijimais palaiko prokuratūros poziciją policininkų byloje.

Išteisintasis V. Račkauskas prašė prokuratūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

„Tikrai prokuroro skundą reiktų atmesti kaip nepagrįstą, primos instancijos teismas bylą išnarstė po kaulelį“, – sakė T. Ulpis.

Jis tikino, kad policijos pareigūnai elgėsi sąžiningai ir teisėtai, nepadarė jokio nusikaltimo.

Kaltinimas policininkams dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu, kai Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau gauta informacijos apie galimus žmogžudystėmis Kaune įtariamo Drąsiaus Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip bendrininkai.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, kreipėsi į Policijos departamentą, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su Jonu Furmanavičiumi ir Violeta Naruševičiene.

Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E. Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas ir jis buvo išsiųsta prokurorams.

Pareigūnai savo kaltę visą laiką neigė.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J. Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V. Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...