captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas pradėjo apkaltos procesą V. Gapšiui

Seimas ketvirtadienį nusprendė pradėti apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ypatingos skubos tvarka parlamentas priėmė nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar V. Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Už kreipimąsi į KT balsavo 87 Seimo nariai, du buvo prieš ir 27 susilaikė.

Balsuoti už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą kolegas ir savo frakciją ragino ir pats V. Gapšys, sakydamas norintis, kad „šitas klausimus būtų išspręstas vieną kartą ir visiems laikams“.

„Kviečiu visus Seimo narius negaišti daug laiko šitam klausimui, priimti jį ypatingos skubos tvarka. Aš pats asmeniškai suinteresuotas, kad šitas klausimas kuo greičiau nukeliautų į Konstitucinį Teismą, kad būtų atsakyta visiems, kurie turi kokių nors abejonių, nors ir pats manau, kad tai neteisinga, Seimo statutas labai aiškiai  reglamentuoja tą sritį, bet jei bent vienam Seimo nariui yra klausimų, tegu keliauja į KT. Kviečiu ir savo Darbo partijos frakciją palaikyti šitą balsavimą, kad kuo greičiau šitas klausimus būtų išspręstas vieną kartą ir visiems laikams“, – kalbėjo V. Gapšys.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, jog kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra teisiškai ydingas, tad KT tokį gavęs atmes, o Seimas – apsikvailins.

„Tokio nemokšiško  nutarimo projekto dar nesu matęs. Statute aiškiai pasakyta, kad kreiptis į KT galime tik dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo. KT nesprendžia, ar Seimo narys gali toliau atlikti Seimo nario pareigas. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad tai sprendžia Seimas trimis penktadaliais balsų. Ir gavęs šį nutarimą KT jo nepriims nagrinėti ir parodys gėdą visam Seimui, kokie neišmanėliai čia sėdi“, – sakė J.Sabatauskas.

„Pagal Konstituciją, apkalta gali būti pradėta tuo atveju, jei yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ar priesaikos sulaužymas, o taip pat padarytas nusikaltimas. Gerbiamas Juliau, cituokit Konstituciją labai tiksliai, ir šiuo atveju mes būtent remiamės šiuo paaiškėjusiu faktu, jog buvo padarytas nusikaltimas“, – į tai atsakė vienas apkaltos iniciatorių, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

„Konstitucija numato labai aiškias aplinkybes, kad tuo atveju, jei paaiškėja, kad Seimo narys yra padaręs nusikaltimą, jo galimybė likti Seimo nariu turi būti svarstoma apkaltos proceso tvarka, o tokiu atveju Seimas gavęs apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į KT išvados. Šioje vietoje aplinkybės yra tokios, kad Apeliacinis teismas juodosios buhalterijos byloje yra priėmęs žinomus nutarimus dėl V. Gapšio veiksmų, padarytų 2004–2006 metais. Kaip konstatavo Apeliacinis teismas, Darbo partija savo juodojoje buhalterijoje naudojo virš 24 milijonų litų (6,9 mln. eurų lėšų)“, – sakė nutarimą dėl apkaltos pristatęs A. Kubilius.

Apkaltą V. Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V. Gapšys jau sumokėjo.

Darbo partija laikosi pozicijos, kad V. Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V. Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.

Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijoje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.

Pats V. Gapšys po balsavimo nutarimą dėl jo priesaikos vadino „teisiniu nonsensu“, tačiau sakė norintis, kad dėl to pasisakytų Konstitucinis Teismas.

„Aš manau, kad reikia sudėlioti vieną kartą ir visiems laikams taškus, Seimas turi rimtesnių darbų nei užsiimti konservatorių ekvilibristika, vienais atvejais reikia apkaltos, kitais nereikia. A. Kubilius pats pasimetęs, nežino, kodėl R.Žilinskui nereikėjo, man – reikia. Jie turi teisę registruoti bet kokį teisinį nonsensą, ką tik nori Seime, šioj vietoj aš manau, kad KT yra institucija, kuri turi teisę išaiškinti, manau, kad ten daugiau bus teisinių argumentų negu politinių, ir tam esu pasiruošęs“, – žurnalistams Seime sakė V. Gapšys.

„Darbiečiai“ konservatorius kaltina taikant dvejopus standartus, nes jų vadovaujamame Seime nebuvo pradėtas apkaltos procesas kolegai Rokui Žilinskui, teismo 2011 metais pripažintam kaltu dėl pareigūno įžeidimo. R. Žilinskas dar iki tapdamas Seimo nariu 2007 metais buvo įsipainiojęs į konfliktą su policija.

A. Kubilius atsakydamas į tokias pastabas pabrėžė, jog atvejai – iš esmės skirtingi, nes R. Žilinskas buvo nuteistas dėl konflikto, o V. Gapšio nuosprendis susijęs su partijos neskaidria buhalterija.

„Mes netaikome jokių dvejopų standartų. Tuo metu niekas nekėlė aštriau iniciatyvos, kad reikėtų svarstyti R. Žilinsko mandato klausimą, bet tai buvo visiškai skirtingi nusikaltimai. Vienas nusikaltimas yra jūsų, juodoji buhalterija, 24mln. litų, dėl to jūs net ir tapote Seimo nariu, yra tiesioginė sąsaja, jūs naudojote tuos pinigus tam, kad įtakotumėte žmonių nuomonę ir taip toliau, o tuo tarpu R. Žilinsko padarytas nusižengimas nemandagiai kalbantis su policininkais, be abejo, vertas pasmerkimo, bet ne tokio masto, kaip jūsų nusikaltimas“, – Seimo salėje atsakydamas į kritiką dėl dvejopų standartų sakė A.Kubilius.

Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijoje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.

V. Gapšys BNS yra sakęs, kad nesibaimina prarasti mandato. „Yra tai ne kartą visų teisininkų pasisakyta, paaiškinta, to paties Konstitucinio Teismo (dėl apkaltos procedūros), bet konservatorių valia užsiiminėti bet kokia nesąmone, kokią jie tik sugalvoja“, – apie procesą sakė „darbietis“.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, atsiranda nuo priesaikos davimo, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.

Opozicijos atstovai šiuo klausimu atskirai jau yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar apkalta parlamentarams turi būti taikoma, jei jie nusikalto neidami pareigų. KT šį prašymą priėmė nagrinėti bendra tvarka, sprendimą žada šių metų antrą pusmetį.

Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V. Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.

Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...