captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sukanka 70 metų nuo 1946-ųjų vasario mėnesio trėmimų

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių asociacija paminėjo trėmimų aukas. 1944-aisiais, kai sovietai vėl okupavo Lietuvą, prasidėjo represijos. Skaičiuojama, kad vien 1946-aisiais buvo ištremta 501 šeima, daugiau nei 16 tūkstančių žmonių išvežta į lagerius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sukanka 70 metų nuo 1946-ųjų vasario mėnesio trėmimų, kai ešelonais buvo ištremta 501 šeima. Tais metais ištremta beveik 21 tūkst. žmonių. 

Dar didesni trėmimai prasidėjo 1949-ųjų kovo pabaigoje. Tūkstančiai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sulaipinti į gyvulinius vagonus ir išvežti į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą. SSRS Ministrų Tarybos nutarime, kurį pasirašė diktatorius Josifas Stalinas, teigiama, kad vykdomas buožių šeimų iškeldinimas.

Tačiau tikrieji masinių trėmimų operacijos „Bangų mūša“ tikslai – galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas.

Du trėmimus, tarp kurių – ir 1949-ųjų, išgyvenęs Vytautas Kuprys sako, kad į Lietuvą jiems leido grįžti tik po 20 metų.

„1947 m. pabėgau iš Sibiro vienas, šeima dar buvo likusi Sibire, bet paskui, kada grįžau į Lietuvą, čia irgi mačiau, kad nelabai kas gero buvo, buvo sunku. Jiems parašiau laišką, kad, jei jie negrįžta į Lietuvą, tai aš bėgu atgal. Bet paskui šeima atvažiavo, grįžo. Mama su trejais vaikais irgi pabėgo, tėvas 1941 m. buvo atskirtas nuo šeimos, išvežtas į lagerį, į Krasnojarsko kraštą“, – pasakoja V. Kurpys.

 „Pas mus iš viso ištuštėję buvo kaimai, todėl, kad Vokietijos siena čia pat, tai tie, kurie bijojo, kad juos pasodins, žinojo jau. Tai 1944 m. visi išbėgo į Vokietiją, o šitie, kas liko, visus vežė, visus išvežė. Pas mus žemės derlingos, stambūs ūkininkai buvo, aš – kaimo žmogus, tai paskui ir mus jau, nes reikėjo planą padaryti. Nors nei politikoje dalyvavo tėvai, nei tėtis, nei mama, amžinai žemdirbiai buvom“, – prisimena tremtinė Justina Žukaitytė.

1949-ųjų trėmimai buvo didžiausi Baltijos šalyse. Iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 32 tūkst. žmonių, iš Latvijos per – 42 tūkst., o iš Estijos – per 21 tūkst. Trėmimų planas buvo viršytas, nes suformuotos trėmimų grupės imdavo net į sąrašus neįtrauktus žmones. Skaičiuojama, kad Sibire per visą tremčių laikotarpį mirė dešimtys tūkstančių lietuvių.

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...