captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nepartinė S. Skvernelio karjera

Tarsi geidžiamas jaunikis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis paskelbė, kad jam parankiausia Seimo rinkimuose dalyvauti su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ministro postas sistemoje, kurią jis išmano, nesitaikstymas su visuomenėje nepopuliaria Seimo pirmininke ir drąsa nesutikti su prezidentės kritika ministro reitingus iki aukštumų išaugino per labai trumpą laiką. Ministras visada turėjo ir premjero paramą. Tačiau, daugelio nuostabai, S. Skvernelis tolesnei politiko karjerai pasirinko ne socialdemokratus. Ministro pasirinkimas politologams kelia klausimų. Pavyzdžiui, ar netapdamas partijos nariu, o tik eidamas su jos vardu, vadinasi, visada turintis galimybę nuo jos atsiriboti, asmuo vertas pasitikėjimo. Arba, ar šiandien Lietuvai tikrai reikia, kad politikoje būtų kuo daugiau žmonių su antpečiais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis tikina pasirinkęs rizikingesnį kelią, bet vertybinį.

„Tai šiandien vienintelė politinė jėga, kuri atvėrė [duris – LRT.lt] nepolitiniams žmonėms išlaikant savo nepriklausomumą, savo savarankiškumą. <...> Ji pagrįsta tikrai man priimtinomis vertybėmis“, – tvirtina S. Skvernelis.

Ministras sako, kad jį kalbino ir kitos partijos, tuo metu tų partijų vadovai aiškina, kad nieko konkretaus nei pačios partijos, nei ministras vieni kitiems nežadėjo.

„Tokio galutinio šimtaprocentinio sutarimo nebuvo“, – teigia Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius.

„Konkrečių derybų nevyko, vyko tiesiog pokalbiai“, – tikina Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

S. Skvernelį į vidaus reikalų ministrus delegavusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas sako, kad S. Skverneliui, pasukusiam su valstiečiais ir žaliaisiais, būtų padoru atsistatydinti. Tokios pačios nuomonės ir kitos valdančiajai koalicijai priklausančios jėgos – Darbo partijos – lyderis Valentinas Mazuronis. O štai premjeras mano visiškai priešingai ir kalba apie kompromisus.

„Mes turėtumėm paieškot kompromiso vien dėl pagrindinės priežasties, kad <...> jau prasidėjus rinkiminė kampanija, o surast kitą vidaus reikalų ministrą nelabai būtų taip lengva ir paprasta“, – sako A. Butkevičius.

Kita vertus, vyriausybės vadovas tikina, kad vidaus reikalų ministro pasirinkta Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra opozicinė. Seime ši partija turi vieną atstovę Mišrioje frakcijoje, kuri nėra valdančioje koalicijoje. Ir socialdemokratai, panašu, nelabai linkę pritarti savo vadovui A. Butkevičiui.

„Kaip čia galima būti vienu metu opozicinėj partijoj ir dalyvauti valdančiojoje koalicijoje tuo pat metu. Keistoka“, – teigia Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Pats S. Skvernelis miglotai kalba apie tai, kaip jis elgsis – savo noru paliks postą ar savo noru nepaliks, ir, tarsi permeta šitą naštą premjerui.

„Aš apsisprendęs su premjeru susitikti, jam pasakyti, kokia yra situacija. Jei aš esu kliuvinys dirbti Lietuvai ir šiai vyriausybei vykdyti savo programą, absoliučiai tą pačią sekundę priimčiau sprendimą“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Dėmesio centre“ yra sakęs S. Skvernelis.

Pasiskelbęs, kad savo politines ambicijas įgyvendinti jam palankiausia su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri esą ne tik palieka jam galimybę be didelių apribojimų kurti programines nuostatas, bet ir atsivesti daugiau statutinių pareigūnų į partiją, S. Skvernelis, atrodo, labai suvokiamai paaiškino, kodėl jam nepakeliui su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kuri jį iškėlė į politikų luomą.

„Turbūt sunku suvokti ir matyti mane, kaip buvusį teisėsaugos institucijų darbuotojų vadovą, dalyvaujant tame judėjime, kuris turi didelių problemų su teisėsauga“, – teigia S. Skvernelis.

Bet kodėl tuomet 2014-aisiais „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymas imtis Vidaus reikalų ministerijos buvo priimtinas? Juk tuometis generalinis policijos komisaras S. Skvernelis ministru tapo dėl to, kad iki tolei buvęs ministras Dailis Alfonsas Barakauskas įsipainiojo į prekybos poveikiu skandalą, ir ministras buvo ne vienintelis. Jau tuomet šešėlis krito ant partijos – buvo iškelta byla, o vėliau ir pareikšti įtarimai.

Negana to, ministras naudojosi „Tvarkos ir teisingumo“ parama. Štai lapkritį, kai iš policininkų automobilio pabėgo įtariamasis, pagrobęs automatą, ir jo gaudymui buvo sukelta apie 3 tūkst. policijos pareigūnų, dirbo „Aro“, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, pasitelktas pasieniečių sraigtasparnis, S. Skvernelis ne tik sulaukė kritikos, bet dar ir sugebėjo įsivelti į konfliktą su Seimo pirmininke, į kurios pusę stojo prezidentė, pareikšdama, kad jis ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinį lygį. Ir ministras nunešė premjerui atsistatydinimo prašymą. Būtent tada „Tvarka ir teisingumas“ ėmėsi veiksmų savo deleguotam ministrui poste išsaugoti ir surinko 75 parlamentarų parašus, kad premjeras atmestų S. Skvernelio atsistatydinimo pareiškimą.

Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas pastebi, kad su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasukęs dabartinis vidaus reikalų ministras kalba apie vertybes, tačiau jų neįvardija. Sutinka būti partijos rinkimų sąrašo vedliu, tačiau atsisako stoti į partiją, prisiimti atsakomybę už jos veiklą. Situacija analogiška tai, kuri buvo ir „Tvarkos ir teisingumo“ atveju.

„Tai S. Skvernelis man atrodys taip, kaip pasakose atrodo tos herojės, kurios turi atvykti nei nuogos, nei apsirengusios. Tarsi partijoje, bet ne partijoje. Reiškia, jei kas atsitinka, sako „čia ne aš, čia ta partija padarė, jei atsiranda patogi vieta – aš pasitraukiu kažkur kitur“, – sako delfi.lt politikos apžvalgininkas R. Bogdanas.

Kita vertus, ministro elgesys, renkantis su kuo dalyvauti rinkimuose, neatrodo keistas, žinant, kad jis – statutinis pareigūnas.

„Jis nori ateiti vos ne kaip į vaikų darželį ir padiktuoti savo tvarką ir bus kaip policijoje: aš aukščiau, kiti – žemiau manęs, juk aš „pirmas numeris“. Čia gi antpečiai kalbės – suprantate? Tai jeigu jūs norite tokios policinės valstybės, tai pirmyn tada“, – kalba R. Bogdanas.

Panašios nuomonės ir politologas Vincentas Vobolevičius. Jis pabrėžia, kad prasidėjusi „žvaigždžių“ ir specialistų medžioklė – iš tingumo, kuris pačioms partijoms ir visai šalies politinei sistemai nieko gero nežada.

„Tai Lietuvai nieko gero neduos, nes jie pasinaudos ta partija kaip raketa-nešėja ir po to nuskris nežinia kur. <...> Kitaip tariant, pasirenkam neblogai atrodančią, pakankamai „švarią” partiją, įsėdam į ją kaip į traukinuką, papuolam į valdžią, gaunam galbūt pageidaujamas ministerijas – o toliau? Kur yra valstybės valdymo vizija? Kur yra tos pagrindinės mintys, išskyrus tuos labai bendrus pareiškimus apie skaidrumą, apie atsakomybę ir blaivybę? – svarsto ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...