captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jau šį sekmadienį reikės persukti laikrodžius

Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Sekmadienį, 3 valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti valanda pirmyn.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Tai reiškia, kad miegosime valanda trumpiau, bet galėsime pasidžiaugti šviesesniais vakarais.

Ateinantis sekmadienis – Velykos, tad tikintieji į Mišias kelsis valanda anksčiau.

Dėl naudos nesutaria

Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda atgal. Tad vasaros laiku gyvensime iki spalio pabaigos.

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.

Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.

Galimybe atšaukti nepasinaudojo

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas, tačiau Europos Komisija kas penkerius metus skelbia vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafiką.

Šie metai – būtent tie, kai šalys narės gali pareikšti savo poziciją šiuo klausimu. Tačiau valdininkai nusprendė, kad atšaukti laikrodžio persukinėjimą neverta.

DELFI Vilniaus miesto tarybos narys, socialdemokratų ūkio viceministras Marius Skarupskas aiškino, kad toks sprendimas buvo padarytas kruopščiai išanalizavus dabartinę situaciją šalyje.

Ištyrė: reikšminga gyvūnams, o ne žmonėms

„Apibendrinus studijas ir dokumentus galima daryti išvadą, kad laiko kaitaliojimas nėra palankus gyvūnams (Aplinkos ministerija teigia, kad vasaros laiko įvedimas nėra palankus nusistovėjusiems gyvūnų šėrimo režimams (pavyzdžiui, Kauno zoologijos sodas) ir daro tiesioginį neigiamą poveikį gyvūnų fiziologiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerija laikosi labai panašios nuomonės).

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Daugelis atliktų studijų ir apklaustų institucijų pritaria vasaros laiko taikymo tikslingumui“, – aiškino jis.

Savo ruožtu prieš kelis metus Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, kuria siūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, likti gyventi vasaros laiku. Savo siūlymą jie argumentavo policijos surinktais duomenimis. Teigta, kad keičiant vasaros laiką į žiemos, pailgėja tamsusis paros metas. Dėl to padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Tačiau į šį siūlymą atsižvelgta nebuvo.

Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą. Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.

Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...