captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečdalis šauktinių nepraeina medicininio patikrinimo: kuo jie serga?

2015 metais Karinės medicinos ekspertizės nepraėjo maždaug trečdalis tirtų šauktinių. Dėl kokių priežasčių jiems užsivėrė kariuomenės durys ir ar įmanoma apgauti karinės medicinos ekspertizės komisiją? Apie tai 15min kalbasi su Karo medicinos tarnybos karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininku majoru Viliumi Kočiubaičiu.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

- Kiek skirtingų karinės medicinos ekspertizės komisijos punktų veikia Lietuvoje?

- Keturi – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

- Kiek laiko trunka vieno šauktinio patikrinimas?

- Jeigu šauktinis neturi didelių sveikatos problemų, nereikia jo siųsti papildomiems tyrimams, viską padarome per vieną dieną. Jei reikia daryti sudėtingesnius tyrimus, ir, pavyzdžiui, siųsti jį į universitetinės ligoninės klinikas, tada viskas trunka ir mėnesį ar daugiau, nes susidaro eilės.

Kai kuriuos papildomus tyrimus – širdies echoskopiją, rentgenologinius tyrimus – galime padaryti ir patys. Kartais eilės susidaro ir pas mus, priklausomai nuo šauktinių srauto.

Per dieną patikriname 100-120 šauktinių, per savaitę – 500-600.

- Kokie sveikatos patikrinimai vykdomi karinės medicinos ekspertizės metu?

- Viską tikriname, beveik visas sistemas. Kiekvieną šauktinį tikrina plataus profilio šeimos gydytojas. Atliekame kraujo tyrimus, psichologinius testus, padarome kardiogramą.

Taip pat pas mus yra visi antrinio lygio specialistai – vidaus ligų gydytojas, nervų chirurgas, traumatologas, akių gydytojas, nosies ir gerklės gydytojas, odos gydytojas. Viską, ką galime, ištiriame patys. Tikriname ir klausą, o regėjimą tiriame kompiuteriu, kad nebūtų klaidų.

- Kiek šauktinių po karinės medicinos ekspertizės yra pripažįstami netinkamais karinei tarnybai?

- 2015 m. įvykdėme apie 8 tūkstančius ekspertizių. 61,4 proc. tikrintų šauktinių buvo pripažinti tinkamais karinei tarnybai, 31 proc. – netinkamais, 7,6 proc. šauktinių karinė tarnyba buvo atidėta.

Šaukimas gali būti atidėtas dėl ūmios ligos, kokios nors traumos, arba, pavyzdžiui, per didelio ar per mažo svorio.

Noriu pridurti, kad kartais pasitaiko tokia situacija, jog paimame žmogų, kuris tinka tarnauti pagal ekspertizės nuostatus, bet jis jau tarnybos metu yra komisuojamas – pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą. Tokių šauktinių pasitaiko po 15-20 per mėnesį. Iš viso per 9 mėnesius tokių šauktinių buvo apie 200. Tai yra nedaug, kadangi 2015 m. tarnybą pradėjo apie tris tūkstančius nuolatinės privalomosios tarnybos karių.

Pavyzdžiui, vienas jaunuolis ekspertizės metu niekuo nesiskundė, ir tyrimai geri buvo, bet jau tarnybos metu ėmė ir „išlindo“ cukrinis diabetas. Teko jį komisuoti.

- 31 proc. skamba kaip gana didelis skaičius. Ar tai reiškia, kad didelė dalis Lietuvos jaunuolių turėtų susirūpinti savo sveikata?

- Čia nėra daug. 2008 m. tik 30 proc. buvo tinkamų. Dabar atvirkščiai. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad ateina ypač daug savanorių. Jie nori tarnauti. Jeigu savanorių būtų mažiau, netinkamų karinei tarnybai žmonių skaičius tikrai padidėtų.

- Ar domimasi, dėl kokių konkrečiai sveikatos problemų šauktiniai pripažįstami netinkamais karinei tarnybai?

- Taip. Dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų netinkamais pripažįstami 34 proc., dėl vidaus organų ligų – 31 proc., dėl chirurginių ligų – 13 proc., dėl akių ligų – 7 proc., dėl ausų, nosies ir gerklės ligų, odos ligų bei nervų sistemos ligų – po 4 proc.

Tarp vidaus organų ligų dažniausios širdies kraujagyslių ligos, kvėpavimo organų ligos, virškinimo trakto ligos. Chirurginės ligos – tai plokščiapadystė, būklės po įvairių traumų, stuburo iškrypimai.

- Kokios yra dažniausios psichikos ligos ar psichologinės problemos, dėl kurių žmogus pripažįstamas netinkamu karinei tarnybai?

- Pripažintų netinkamais karinei tarnybai dėl tikrų ligų, tokių kaip depresija, yra palyginus nedaug. Tačiau mes žiūrime, kaip žmogus adaptuojasi, ar jis neturi kažkokių adaptacijos sutrikimų.

Pavyzdžiui, gali būti, kad žmogus sunkiai adaptuojasi darbe, turėjo problemų mokykloje, dar kažkur. Gali būti ir asmenybės bruožų sutrikimų. Kalbu apie žmones, kurie greitai susinervina, yra konfliktiški, gali būti agresyvūs, nesugeba palaikyti pokalbio. Mes tokių nenorime imti į kariuomenę, nes su jais būna daugiau problemų.

Prie psichologinių problemų priskiriama ir intelekto stoka: kiekvienas šauktinis rašo testą, kuris nustato jo intelektą. Jei intelekto koeficientas yra mažesnis negu 84, mes tokių žmonių tarnauti neimame. Žmonių, kurie baigė adaptuotas programas, taip pat neimame.

Šizofrenija ar kitomis sunkiomis ligomis sergančių asmenų mes nematome, nes jomis sergantys žmonės turi invalidumus.

- Ar dažnai pasitaiko atvejų, kuomet jaunuoliai apie savo ligas sužino tik iš komisijos?

- Kalbant apie psichologines ligas – ne, nes dažniausiai čia koją pakiša adaptaciniai dalykai. Na, pasitaiko, kad mes žmogui turime pasakyti – tavo intelektas yra nepakankamas tarnauti kariuomenėje. Čia ne liga, čia sutrikimas.

Bet su somatinėmis ligomis būna visko. Ateina žmogus, mes jam pasakome, kad jis pakankamai blogai girdi, o jis sako šito nežinojęs. Dar priduria – aš muzikantas, aš groju. Bet mes nustatome, kad jis yra netinkamas tarnauti, nes turi klausos sutrikimų.

Taip pat nustatome širdies ydas, širdies vožtuvų ligas, arterinę hipertenziją, stuburo iškrypimus, regėjimo sutrikimus. Nustatome odos ligas. Būna, kad ateina jaunuoliai, kurie tikrai nori tarnauti, bet turi problemų: blogai mato, blogai girdi, turi plokščiapadystę. Kartais sako: man skrandį skauda. Padarome tyrimus, o ten dvi opos. Būna, kad nustatom ir padidėjusį kraujospūdį. Daug pasitaiko ir nutukimo atvejų.

- Ar pasitaiko atvejų, kuomet šauktiniai bando simuliuoti ligą ir apeiti sistemą? Kaip su tokiais atvejais kovojate?

- Aš nelabai įsivaizduoju, kaip tai galėtų pavykti. Mes kiekvieno žmogaus skundus išklausom: jei sako, kad kažką skauda, mes tiriam. Bet tokios diagnozės kaip skausmas nėra. Negalima pasakyti: man taip skauda, kad aš negaliu eiti tarnauti. Mes ieškome ligos priežasčių. Jei jų nerandame, mes tokį žmogų imame.

Būna, ateina jaunuoliai ir parašo bet kaip testus. Bet mes matom, kad jie ne taip rašo, ir sakom tokiems žmonėms: tu rašai bet ką, rašyk normaliai, nes tavo testas neinformatyvus. Jie galvoja: parašysiu blogai testą ir būsiu netinkamas. Taip nėra. Mes kreipiame dėmesį. Aš nežinau, kaip ligą susimuliuoti taip, kad ją būtų galima aptikti tyrimais.

Asmenys, kurių trumparegystė nesiekia 6 dioptrijų, dar tinkami tarnauti. Regėjimą tikrina kompiuteris. Būna, kad žmogus atsineša išrašą, jog jo regėjimas yra -7 dioptrijos, bet mūsų tyrimas nustato, kad -4. Ir mes aparatūra savo tikime.

- Ar iš šauktinių sveikatos problemų galima daryti bendras išvadas apie dažnas jaunų žmonių sveikatos problemas? Kokias?

- Mane stebina, kad yra daug jaunuolių su padidėjusiu kraujospūdžiu. Nutukimu. Klausos sutrikimais. Stuburo iškrypimu. Čia yra ligos, kurias lemia sėdėjimas prie kompiuterio ir judėjimo trūkumas. Žmonės nesportuoja, ir tai lemia stuburo iškrypimus, širdies ligas.

Būna, ateina jaunuolis ir sako: aš pavartoju narkotinių medžiagų. Mes padarome šlapimo tyrimą ir randame. O jei randame pėdsakų, nors žmogus sako, kad nieko nevartoja, tai rodo, kad jis meluoja. Tokio žmogaus mes neimame, atidedame jo tarnybą. Kviečiamės po to ir žiūrime, ar vis dar vartoja. Neimame žmonių, kurie yra priklausomi nuo narkotikų, bausti dėl narkotinių medžiagų prekybos ar vartojimo.

- Ar apskritai šauktiniai noriai eina į ekspertizę?

- Taip, jie išties noriai tiriasi. Tų, kurie eina tarnauti, motyvacijos vidurkis dešimtbalėje sistemoje siekia 8 arba 9, tai išties daug, man pačiam keista. Motyvaciją nustato psichologas.

Nežinau, kas lemia tokią didelę motyvaciją – ar jiems mokami pinigai, ar suteikiamos lengvatos, ar dar kažkas. Ir to nesitikėjau, bet smagu.

Bet gyvenimas būdas daug ką lemia. Sėdėjimas prie kompiuterio, sportinės veiklos, fizinės veiklos trūkumas. Ypač miesto vaikams. Ateina, nori į kariuomenę, bet ir stuburas pakrypęs, ir akys susigadinę.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...