captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krašto apsaugos ministras nėra privalomosios karo tarnybos šalininkas

Bene daugiausia gerų permainų pastaruoju metu patyrė valstybės gynybos sritis. Šią savaitę Valstybės gynimo taryba pritarė naujajai karinei strategijai. Joje aiškiai pasakyta – Rusijos grėsmė yra reali. Strategijoje pabrėžiamas didesnis sajungininkų karių buvimas šalyje bei šalies karinės infrastruktūros stiprinimas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Taip pat nustatomi nauji reikalavimai kariuomenei: kaip taikos metu vykdyti ribotas karines operacijas, reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir sienos pažeidimus, kaip greitai pakeisti taikos meto struktūrą į karo, kaip nuolat išlaikyti aukštos parengties vienetus ir nedelsiant reaguoti į grėsmes. Privalomoji karo tarnyba įtvirtinta visam laikui. Ankstesniame dokumente, patvirtintame 2012 m., tokia grėsmė buvo įvardyta kaip teorinė, tačiau nuo to laiko daug kas keitėsi ir strategija, kaip teigiama, nebeatitiko saugumo realijų.

Žodžiai į vatą jau nebevyniojami. Ir tai, pasak „Savaitės“ pašnekovų, kad įvardijamas konkretus agresorius – geras ženklas. Pasakę, kad Rusija kelia grėsmę, parodėme, jog turime valios ir ryžto ir tai mums leidžia imtis konkretesnių žingsnių – didinti karinį biudžetą, karių skaičių, atnaujinti ginkluotę.

„Knygoje apie Harį Poterį pagrindinis blogiukas yra Voldemortas, kurio vardas niekada negali būti minimas. Ir drąsiausi yra tie, kurie išdrįsta jo vardą paminėti ir pagaliau įveikia jį kaip priešą. Tai, šiuo atveju, tas pats ir su Rusija. Mes visą laiką vengdavome ją minėti dėl diplomatinių dalykų, gal dėl aljanso politikos, bet Rusijos veiksmai tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje ir jos vykdoma karinė reforma neleidžia kalbėti hipotetiniais terminais. Tiesiog reikia vadinti tikrus dalykus, tikrais vardais“, – įsitikinęs karo studijų ekspertas Deividas Šlekys.

Nemažiau svarbus klausimas – ginkluotė, jos atnaujinimas, naujos įsigijimas. Nuo 2008 m. kariuomenei skiriamos lėšos buvo apgailėtinos, o aljanso ekspertai Lietuvos gynybą vertino vidutiniškai. Tačiau augančios grėsmės pakeitė politikų nuomonę. Didėjantis kariuomenės finansavimas leidžia kamšyti atsiradusias spragas, o per ateinančius ketverius metus numatoma nemažai naujų įsigijimų. 2017 m. atkeliaus šarvuočiai „Boxer“, jau šiemet Lietuvą turėtų pasiekti iš Vokietijos įsigytos savaeigės haubicos, iš Jungtinių Valstijų ketinama pirkti prieštankinių raketų paleidimo sistemų „Džavelin“. Sausumos pajėgos aprūpintos trumpojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės sistemomis GROM, Oro gynybos batalionas modernizuoja 4-os kartos raketinius kompleksus RBS70 su naktinio matymo prietaisais. Planuose ir dviejų išminavimo laivų pirkimas, žvalgybiniai visureigiai, nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai, oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir ryšių sistemos, tęsiama karinių poligonų plėtra, o vidutinio nuotolio oro erdvės gynybą turėtų sustiprinti ir Norvegijos planai Lietuvai parduoti vidutinio nuotolio priešlėktuvinių sistemų NASAMS.

„Be vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų valstybės gynimas ir sąjungininkų laukimas tikrai būna labai sunkus. Kalbant apie kitus prioritetus, tai vis dėl to reikia atsigręžti į pėstininko poreikius. Jau vyksta ir karinės ekipuotės – šarvinių liemenių, šalmų įsigijimas“, – sako gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.

Privaloma karo tarnyba turi būti įtvirtinta visam laikui. Tai dar vienas Valstybės gynimo tarybos sprendimas. Jį patvirtinti turi Seimas, tačiau žengus šį žingsnį Lietuva pasektų Estijos pavyzdžiu ir įteisintų mišrią kariuomenę – sudaryta ir iš profesionalių karių, ir iš šauktinių. Kariuomenės vado teigimu, nuolatinis šauktinių įtvirtinimas reikalingas norint įgyvendinti valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, kuri numato, kad iki 2021 m. Lietuvos kariuomenėje turi tarnauti apie 24 tūkst. karių, t. y., perpus daugiau nei dabar. Be to, nenutrūkstamas procesas padėtų suformuoti ir taip reikalingą, tačiau šiuo metu itin menką karių rezervą. 

„Rezervas buvo sumenkęs iki 3 tūkst. Tai suprantama, kad dabartinėmis sąlygomis, sumažėjus mūsų saugumui, ir esant tokiam mūsų kaimyno elgesiui, mes turime galvoti apie savo kariuomenės stiprinimą“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Sąjungininkams siunčiame žinią, kad Lietuva rimtai žiūri į gynybą, nes šauktinių grąžinimas ir dabar jų palikimas nuolatos rodo, kad yra valia“, – sako D. Šlekys.

Privaloma karo tarnyba, įteisinta praėjusiais metais, jau pasiteisino. Nacionaliniam šalies saugumui grėsmę kėlęs karių trūkumas mažėja. Daliniai užpildyti daugiau kaip 70 proc. Todėl, jei būtų buvę nuspręsta nebepratęsti privalomo šaukimo, kariuomenėje jau po metų pritrūktų 6,5 tūkst. karių, rezervo poreikis išaugtų 4 kartus. Pavyzdžiui, karo metu užpildyti dalinius ir atstatyti nuostoliams reikia ne mažiau kaip 110 tūkst. rezervininkų. Be to, iš tų pačių rezervininkų ateityje planuojama suformuoti ir trečiąją Lietuvos brigadą, aktyvuojamą karo metu. Šiuo metu Lietuva turi suformuotą mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, jau formuojama ir dar viena – „Žemaitijos“. Tai realūs žingsniai, kurie planuoti žengti dar iki narystės NATO, tačiau niekada taip ir neįgyvendinti.

Tačiau, panašu, kad šią savaitę Valstybės gynimo taryboje virė nemažos diskusijos. Juk krašto apsaugos ministras dėl šauktinių visuomet turėjo kitokią nuomonę nei prezidentė, kariuomenės vadas ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Juozas Olekas nuolat pasisakė už profesionalią kariuomenę ir siūlė šauktinių neįteisinti, o praėjusių metų pabaigoje, kai prasidėjo diskusijos, kas su šauktiniais bus daroma toliau – reikia tęsti šaukimą ar ne – ministro vadovaujama ministerija išplatino pranešimą, kuriame siūlė šauktinių klausimo po 2020 m. iš viso nesvarstyti. Ir nors pirmadienio Valstybės gynimo taryboje už nuolatinę privalomąją karo tarnybą balsuota vienbalsiai, po posėdžio žurnalistams J. Olekas vis tiek tikino, kad karių gretas reikia stiprinti savanoriais.

„Aš ir dabar esu ne toks stiprus šalininkas privalomos tarnybos. Aš esu savanorystės šalininkas“, – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas. 

„Savaitės“ kalbinti pašnekovai sako, kad tokią ministro poziciją neabejotinai lemia politiniai išskaičiavimai. 

„Kai lieka pusė metų iki rinkimų, nori likti ministru, bet nežinai ar liksi, matai, kad visi kiti, kurie turi balso teisę, yra už vieną nuomonę, o tu už kitą, tai ką čia daug besipriešinsi“, – aiškina D. Šlekys.

„Į šį VGT posėdį ministras atsinešė įstatymo projektą dėl ribinių skaičių 2022 metams, kuriame šauktinių skaičius buvo nurodomas kaip 0. Tačiau matome, kad posėdžio metu ministras pakeitė savo poziciją ir balsavo kaip visi. Ir aš, manau, kad visgi nesutrukdys, kaip jis darė ir anksčiau ne sykį, jam teikti Seimui su kariuomenės vadu nesuderintus projektus, kuriuose jis atstovaus savo pozicijai, kad kariuomenė turi būti profesionali“, – mano A. Matonis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...