captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skandalai kenkia premjerui, LSDP, bet ne „Tvarkai ir teisingumui“

Savaitgalį paviešinti politikų ir partijų reitingai rodo, kad skandalas kenkia vyriausybei, kurios darbu patenkintų sumažėjo, taip pat premjerui, kurio reitingas smuko beveik 5 proc., o štai „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, kurios ne tik aplinkos ministras jau kelinta savaitė linksniuojamas „Vijūnėlės“ skandale, bet ir pats partijos pirmininkas bei visa partija turi problemų su teisėsauga, rinkėjai atlaidūs.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vis dar nesibaigia „Vijūnėlės“ istorija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisakė ieškoti aplinkos ministro politinės etikos pažeidimų, tą, beje, turėtų daryti Seimo etikos ir procedūrų komisija. Premjeras pranešė, kad ministras lieka poste, nors pats kalbėjo įžvelgiąs moralinių ir etikos pažeidimų. Opozicija rengia interpeliaciją, o prezidentė dėl vyriausybės nutarimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Tai pirmas atvejis, kai prezidentė vyriausybę skundžia Konstituciniam Teismui. Jo prašoma įvertinti, ar, priimdama skandalingąjį nutarimą Nr. 343, vyriausybė nepažeidė Konstitucijos. 

„Šis nutarimas, aišku, buvo pritaikytas Vijūnėlės „dvaro“ procesams spręsti ir jį kaip tik buvo skubama per naktį padaryti prieš teismo sprendimą. Mes su premjeru daug kartų esame kalbėję, jis man buvo pažadėjęs atsiriboti nuo šio nutarimo vienokia ar kitokia forma. Deja, girdžiu tik pažadus, laiko tempimą ir vėliau – vėl pažadus“, – aiškina prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kategoriškai neigia, kad dabar prezidentės Konstituciniam Teismui užginčytas vyriausybės nutarimas priimtas būtent dėl Vijūnėlės „dvaro“ bylos. Prokurorai, įžvelgę politikų etikos pažeidimų, siūlė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įvertintų aplinkos ministro veiksmus, tačiau ši atsisakė svarstyti pareiškusi, kad prokurorai kreipėsi ne tuo adresu – tarnybinės etikos sargai politikų etikos nevertina.

„Taip, išklotinės telefoninių pokalbių ir kitos rodo, kad R. Malinauskas darė poveikį, skubino to įstatymo priėmimą, tačiau tai nepateko į viešų ir privačių interesų įstatymo normas. Šiuo atveju K. Trečiokas, greitindamas to vyriausybės nutarimo priėmimą, neturėjo jokio intereso ir jokios naudos“, – sako VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Šį sprendimą prokurorai gali skųsti teismui per 30 dienų. Laidos „Savaitė“ duomenimis, iki pat penktadienio darbo laiko pabaigos prokuratūra Komisijos atsakymo negavo. Politikų etikos kodeksas numato, kad Seimo ir vyriausybės narių etiką turi narstyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau premjeras jau pranešė, kad K. Trečiokas lieka dirbti.

Tuo tarpu opozicija jau surinko reikiamus parašus, kad surengtų Seime interpeliaciją aplinkos ministrui. Valdančiosios „Darbo partijos“ lyderis Valentinas Mazuronis sako, kad jis neigiamai vertina visus į skandalą įsipainiojusius koalicijos partnerius, bet, nepaisant to, Darbo partijos atstovai opozicijos planų nepalaikys. 

„Vijūnėlės „dvaro“ istoriją ir visus, pabrėžiu, ten dalyvavusius asmenis vertiname neigiamai. Ir, mano nuomone, tai yra blogai. Svarstydami interpeliaciją mes Darbo partijoje laikomės labai aiškios pozicijos, kad mes atsakingi už valstybės valdymą, atsakingi už valdančiosios koalicijos buvimą ir, manau, kad nedalyvausime“, – teigia „Darbo partijos“ pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Seimo opozicija K. Trečioką kaltina ne tik neskaidria veikla, bet ir melavus Antikorupcijos komisijai: esą apie  Vijūnėlės „dvaro“ bylą teisme jis nežinojęs, o Druskininkų meras R. Malinauskas dėl vyriausybės nutarimo jam neskambinęs. Už tai "Tvarkos ir teisingumo" partijos deleguotam aplinkos ministrui K. Trečiokui gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Kitas iš interpeliacijos klausimų aplinkos ministrui turėtų būti dėl prekybos centro Prienuose statybų. Neseniai pradėtame ikiteisminiame tyrime STT įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas už 15 tūkst. eurų kyšį prašė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio europarlamentaro Rolando Pakso tarpininkauti, kad  K. Trečioko vadovaujama Aplinkos ministerija skubiau įteisintų prekybos centro statybą Prienuose.

Tai ne pirmas teisėsaugos tyrimas, kuriame minimi „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariai. Pernai STT šiai partijai, kaip juridiniam asmeniui, pareiškė įtarimus dėl pinigų plovimo ir prekybos poveikiu. Viešai žinoma, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui, dėl įvairių nusikalstamų epizodų apklausiami 12 asmenų. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta apie 377 tūkst. eurų kyšių suma. Taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas dėl partijos narių piketo prie Generalinės prokuratūros prokuroro Irmano Mikelionio namų.

Tačiau šios kriminalu pakvipusios istorijos mažai veikia „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovų ar pačios partijos reitingus. Anot apklausų („Vilmorus“, „Lietuvos ryto“ informacija), šiuo metu Rolandą Paksą teigiamai vertinančiųjų šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį – 29,4 proc., vasarį – maždaug vienu procentu mažiau (28,8 proc.). Tiesa, jis sulaukė ir daugiau nepalankių vertinimų – 45,2 proc. apklaustųjų R. Paksą vertina neigiamai.

Tuo metu premjero A. Butkevičiaus reitingai smuko daugiau nei 4 proc. – iki 50,7 proc. Tiek pat padidėjo jį vertinančių neigiamai – iki 25,5 proc. kovą.

Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už  „Tvarką ir teisingumą“ balsuotų beveik tiek pat kaip ir praeitą mėnesį  – 7,7 proc. (7,4 proc.), tuo metu socialdemokratus ir „Darbo partiją“ palaikančių sumažėjo: už socialdemokratus balsuotų 21,2 proc. (vasarį – 23 proc.), už Darbo partiją – 7,9 proc. (6,8 proc.) rinkėjų.

Sociologas Vladas Gaidys tokius rezultatus aiškina tuo, kad aplinkos ministro žmonės nesieja su konkrečia partija, bet sieja su vyriausybe, o tai reiškia ir jos vadovu.

„Įspūdis toks, kad jis ne taip stipriai asocijuojasi su „Tvarka ir teisingumas“ partija. Kas labiau domisi politika, tas žino, kitiems jis asocijuojasi su vyriausybe, kad tai yra vyriausybės narys, kad kažkas skambino vyriausybei, kažką priėmė. Čia sąryšis tikrai yra: vyriausybė, premjeras ir ministras“, – aiškina rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad „Tvarkai ir teisingumui“ skandalai į naudą, nes tol, kol rinkėjas nepajunta tiesioginių pasekmių sau, visos kalbos apie korupciją jam atrodo nereikšmingos. 

„Pastovūs paminėjimai, net ir su ženklu „minus“, partijai duoda šiokių tokių privalumų galvojant apie rinkimus. Nes Lietuvoje, kaip ir parodė sociologinės apklausos, svarbiausia yra girdimumas arba matomumas viešoje erdvėje. Pati korupcinė sąmonė visuomenės atitinka ir tokią politinę kultūrą. Pripažinkime, kad negalime lygiuotis su skandinavais, ką gi, tada einam Zimbabvės link.. Korupcija yra visur ir Zimbabvėje, ir Danijoje, ir Suomijoje, bet mes arčiau Zimbabvės pagal politinę kultūrą, supratimą. Gal ir skamba drastiškai, bet jeigu visuomenė visiškai abejinga tokiems skandalams, apie ką tai byloja?“ – klausia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas daktaras B. Ivanovas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close