captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus savivaldybė ramina dviejų tautinių mažumų mokyklų bendruomenes

Prie Vilniaus savivaldybės į mitingą reikalaudami išsaugoti tautinių mažumų mokyklas susirinko apie pusė tūkstančio žmonių, daugiausia – moksleivių. Vilniaus savivaldybė tvirtina neplanuojanti uždaryti nė vienos mokyklos, bet pagal įstatymą privalo vykdyti reorganizaciją. Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad mokyklos reorganizuojamos visoje Lietuvoje, o tautinių mažumų mokykloms netgi taikomi mažesni kriterijai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kaip aiškino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, šiuo metu daugiausiai klausimų kyla dviejų mokyklų – Vilniaus Joachimo Lelevelio ir Vladislavo Sirokomlės – bendruomenėms.

V. Sirokomlės mokykla, kurioje yra mokoma lenkų kalba, nori tapti katalikiška, tačiau, kaip aiškino vicemeras, tam reikia, kad Bažnyčia sutiktų būti šios viešosios įstaigos dalininke, o kol kas Bažnyčia tokios galimybės nemato.

„Tai iki 2017 metų rugsėjo pirmos dienos rasime teisinį sprendimą užtikrinant mokyklos egzistavimą ir 1-12 klasių ugdymą“, – patikino V. Benkunskas.

Tuo tarpu Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, kurioje mokoma lenkų ir rusų kalbomis, daugiausiai nepasitenkinimo sukėlė planai perkelti visus mokinius į vieną pastatą Minties gatvėje. Šiuo metu dalis šios mokyklos mokinių mokosi ir mokyklos skyriuje Antakalnyje, kur kartu vienose patalpose glaudžiasi sunkiai ten beišsitenkanti Antakalnio progimnazija.

„Lelevelio mokykla dabar veikia per du pastatus, nuo 2016 m. rugsėjo 1 dienos persikels į vieną. Pastatas bus kapitališkai remontuotas, tam suplanuoti du milijonai eurų biudžeto lėšų, ir tai bus viena moderniausių mokyklų. Šita mokykla turės galimybę akredituotis ir tapti ilgąja gimnazija su inžinerinio profilio samprata“, – patikino V. Benkunskas.

Ketvirtadienį prie Vilniaus savivaldybės buvo surengtas piketas, į kurį susirinko keli šimtai protestuotojų, daugiausiai mokyklinio amžiaus vaikų. Tarp protestuotojų buvo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Vilniaus vicemeras protestus sieja su artėjančiais rinkimais. „Artėjant Seimo rinkimams naudojamasi galimybe išeiti ir pasakyti, kad yra uždarinėjamos mokyklos. Nė viena mokykla nėra uždarinėjama, yra optimizuojamas tinklas. (...) Ir Rusų bendruomenė atsiriboja nuo Lenkų rinkimų akcijos politikavimo, ir savivaldybės pertvarkos planą palaiko“, – sakė V. Benkunskas.

Pasak vicemero, vaikų, norinčių lankyti mokyklas tautinių mažumų kalbomis, skaičius Vilniuje išlieka stabilus, tačiau daugėja tų, kurie nori mokytis valstybine kalba.

„Rusų kalba šiek tiek moksleivių mažėja, bet mes matome, kad labai didėja lietuvių kalba, kas yra natūralu. Miestas plečiasi, nauji mikrorajonai auga, o naujų mokyklų Vilniuje per 25 metus buvo pastatytos tik kelios. Didžiausia problema yra su lietuviškomis mokyklomis ir darželiais, nes ta banga, kuri matoma eilę metų darželiuose, jau užaugo, ir vaikai ateina į pradines mokyklas, netrukus bus problema progimnazinėse klasėse“, – dėstė V. Benkunskas.

Vicemeras aiškino, kad nėra lėšų naujoms mokykloms statyti, todėl reikia optimaliai panaudoti esamas patalpas.

„Jeigu yra poreikis, tai poreikis yra užtikrinamas bet kokia Vilniuje egzistuojančia kalba ugdymą gauti visuose mokyklų tipuose“, – patikino V. Benkunskas.

Vilniaus savivaldybės taryboje šiuo metu svarstomas 2016–2020 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas, jame minimos 30 Vilniaus mokyklų ir daugumoje dėstoma lietuvių kalba.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...