captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas patenkino D. Raulušaičio skundą ir panaikino VTEK sprendimą

Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio skundą ir panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio skundą ir panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.

Šis teismo sprendimas per 14 dienų gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Teismas taip pat priteisė iš VTEK D. Raulušaičiui sumokėti 100 litų bylinėjimosi išlaidų.

Pagrindinis teismo motyvas – VTEK priimdama sprendimą netinkamai taikė teisės aktus ir normas. Teismo manymu, privačių interesų deklaracija turi būti pildoma tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, ir nekonkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurias tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu.

„Teismas pripažįsta, kad atsakovas netinkamai taikė ir aiškino privačius santykius deklaruojančias teisės normas bei klaidingai kvalifikavo bylai reikšmingas aplinkybes“, – konstatavo teismas.

D. Raulušaitis prašė teismo panaikinti VTEK sprendimą, kuriuo jis pripažintas nesilaikęs įstatymo taip, jog nekiltų abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Pernai rugsėjį VTEK nustatė, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą sprendžiant banko „Snoras“ reikalus, o iškilus interesų konfliktą keliančioms aplinkybėms laiku nepapildęs savo privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Tyrimą VTEK pradėjo pagal Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą įvertinti galimą D. Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Pranešime buvo nurodoma, JOG D. Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų, ir įvertindamas, kad „Lietuvos ryto“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimo interesų konflikto ir kreiptis į generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo AB banko „Snoras“ bylos kuravime.

D. Raulušaičiui buvo žinoma apie šį giminystės ryšį, buvo žinoma ir apie sutuoktinės dėdės einamas pareigas. Aplinkybė, kad AB banko „Snoras“ antrinė įmonė 2009 m. įsigijo 34 proc. UAB „Lietuvos rytas“ akcijų, buvo vieša ir žinoma. Šios tarpusavyje susijusios įmonės privataus intereso šaltinio požiūriu vertintinos kaip vienas darinys. Atitinkamų institucijų veiksmai, sankcijos banko „Snoras“ atžvilgiu neabejotinai gali turėti įtakos ir UAB „Lietuvos rytas“ veiklai.

Iš komisijai pateiktos informacijos buvo matyti, kad D. Raulušaitis koordinavo būtinus skirtingų institucijų veiksmus dėl Lietuvos banko pateiktos informacijos, susijusios su „Snoru“, tyrimu (suorganizavo iki šešių įvairios sudėties pasitarimų). D. Raulušaitis 2011 m. lapkričio 9 d. rezoliucija Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui pavedė spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos banko pateiktą informaciją; 2011 m. lapkričio 15 d. raštu pradėtą ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

 

Tik 2011 m. lapkričio 15 d. viešojoje erdvėje atsiradus informacijai apie galimai neteisėtą informacijos apie minėtus parengiamuosius veiksmus atskleidimą dienraščiui „Lietuvos rytas“, generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis žodžiu kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas nepavesti jam užduočių, susijusių su prokuratūroje atliekamais ir organizuojamais ikiteisminiais tyrimais, susijusiais su AB „Bankas Snoras“. Savo prašymą D. Raulušaitis motyvavo siekiu vengti bet kokių neigiamų interpretacijų dėl jo sutuoktinės giminystės ryšio su vienu iš UAB „Lietuvos rytas“ vadovų. Šį prašymą generalinis prokuroras patenkino.

Komisijos buvo pasisakiusios, kad D. Raulušaitis šio interesų konflikto turėjo vengti nuo pat veiksmų dėl AB „Bankas Snoras“ Generalinėje prokuratūroje pradžios, nelaukiant, kol žiniasklaidoje pasirodys su tyrimu susijusi informacija ir atitinkamos interpretacijos.

Komisijos nuomone, pagal teisinį reguliavimą D. Raulušaitis neprivalėjo iš anksto privačių interesų deklaracijoje nurodyti UAB „Lietuvos rytas“ ir vieną iš jos akcininkų bei vadovų Algimantą Budrį kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tačiau Generalinei prokuratūrai pradėjus atitinkamus veiksmus, susijusius su AB „Bankas Snoras“, D. Raulušaičiui kilo interesų konflikto situacija, tai yra paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių gali kilti (ir kilo) interesų konfliktas, todėl D. Raulušaitis turėjo atitinkamai papildyti ir savo privačių interesų deklaracijos duomenis.

D. Raulušaitis savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas, kad dėl A. Budrio einamų pareigų bei giminystės ryšio su jo sutuoktine gali susidaryti regimybė apie interesų konfliktą, papildė tik praėjusių metų kovo 8 d.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...