captcha

Jūsų klausimas priimtas

ET Ministrų Kabinetas laukia naujų Lietuvos žingsnių dėl R. Pakso

Sustiprintos priežiūros procedūrą Lietuvai dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kandidatavimo taikantis Europos Tarybos (ET) Ministrų Kabinetas naujų žingsnių laukia iki liepos vidurio.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo R. Pakso byloje vykdymas praėjusią savaitę pirmą kartą svarstytas ET Ministrų Komiteto viešuose debatuose. Šis komitetas prižiūri EŽTT priimtų sprendimų įgyvendinimą.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, Lietuvos delegacija Ministrų Komitetui paaiškino, jog Seimas gruodį balsavo dėl kelią į rinkimus R.Paksui atveriančios Konstitucijos pataisos, tačiau jai priimti neužteko balsų. Taip pat buvo pažymėta, kad Konstitucijos pataisas bandyta priimti du kartus per pastaruosius trejus metus.

Pasak Teisingumo ministerijos, savo sprendime Ministrų Komitetas apgailestavo, kad Seimas nepriėmė įstatymo projekto, tačiau atkreipė dėmesį į ligšiolines Lietuvos pastangas. Kartu Lietuva raginama „imtis būtinų Konstitucijos pataisų, kad R.Paksui būtų panaikintas nuolatinis teisės būti renkamam į Seimą ribojimas, siekiant užtikrinti jo galimybes dalyvauti 2016 metų Seimo rinkimuose“.

Ministrų Komitetas paprašė Lietuvos pateikti atnaujintą informaciją dėl galimybės išspręsti šį klausimą per Seimo pavasario sesiją, ne vėliau kaip iki liepos 15 dienos.

Teisingumo ministerija tvirtina, kad Lietuvos delegacija sulaukė daugumos valstybių palaikymo bei supratimo, išskyrus Rusiją, kuri „ir prieš posėdį, ir jo metu kategoriškai pasisakė prieš tai, kad būsimame Ministrų Komiteto sprendime būtų pabrėžtos ligšiolinės Lietuvos Vyriausybės pastangos ir aiškus valstybės įsipareigojimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sistemai“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Konstitucinio Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina keisti Konstituciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...