captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas atšventė Nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines

Penktadienį istorinėje Kovo 11-osios salėje Seimas iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės atkūrimo 26-ąjį gimtadienį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Per 26 valstybės kūrimo metus mes padarėme tikrai daug ir turime kuo didžiuotis“ – tai iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime pažymėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Jai pasiūlius renginio dalyviai tylos minute pagerbė visus už Lietuvos laisvę žuvusius didvyrius, Anapilis išėjusių signatarų atminimą.

Švenčiant dieną, kuri pakeitė Lietuvos valstybės ateitį, L. Graužinienė linkėjo visiems ir toliau išlikti kūrybingiems, kuriant visuomenės ir valstybės ateitį.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seimo pirmininkė L. Graužinienė savo kalboje akcentavo vietos bendruomenių svarbą.

„Šiuos metus Seimas paskelbė Vietos bendruomenių metais. Džiaugiuosi ir vertinu šią iniciatyvą. Matau jos didelę prasmę ir būtinybę. Žmonių būrimasis į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą yra svarbi sąlyga stiprėti pilietinei visuomenei, kuri suprantama pirmiausia kaip piliečių gebėjimas jungtis į nuo valstybės nepriklausančias asociacijas ir aktyviai domėtis viešaisiais reikalais“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Kaip tvirtino Seimo pirmininkė, Lietuvoje šiuo metu veikia apie 1 800 vietos bendruomenių.

„Regėdami šią gražią mūsų piliečių veiklą, turime klausti, ar mes – valstybės politikai ir karjeros tarnautojai – darome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad vietos bendruomenės taptų tikrąja pilietine jėga, galinčia atstovauti žmonių interesams ir padėti vietos savivaldos institucijoms spręsti kasdienes gyventojų problemas“, – sakė L. Graužinienė.

Jos tvirtinimu, vietos bendruomenių stiprybė įgyja naują reikšmę pasikeitus geopolitinei padėčiai, kai mūsų Rytų kaimynė Rusija ėmė laužyti tarptautinės politikos taisykles, kai į Europą plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių.

„Stipri bendruomenė kartu su vietos valdžia sudaro organizacinę struktūrą, galinčią padėti įveikti naujus iššūkius ir kartu didinti bendruomenės narių saugumo jausmą. Savo ruožtu aktyvi veikla bendruomenėje ugdo piliečių patriotiškumą. Noriu tikėti, kad šie – Vietos bendruomenių – metai bus įsimintinas pilietiškumo postūmis visai Lietuvai“, – pabrėžė Seimo vadovė.

Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas išreiškė susirūpinimą dėl švietimo sistemos modelio.

„Nepaprastai gerbiu Lietuvos mokytojus ir esu Jiems dėkingas už man ir mano vaikams suteiktas žinias ir įgūdžius. Tačiau man neramu dėl savo anūkų, nes nebežinau, kokį išsilavinimą nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai“, – teigė S. Kropas.

Anot jo, politikų ir profsąjungų diskusijoje visai nesigirdi susirūpinimo mokiniu, jo išsilavinimo kokybe, prarandamu konkurencingumu, palyginti su kitomis valstybėmis. „Rodos, mokiniai yra tik įrankis kovoje dėl mokyklų renovacijos ar mokinio krepšelio. Profsąjungos, deja, į derybas neatsinešė jokių pažangių šalių patirties pavyzdžių. Politinės partijos, deja, taip pat „rypauja“ tik dėl mokytojų atlyginimų“, – apgailestavo Nepriklausomybės akto signataras.

Kalbėdamas apie politikavimą, kuris persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančias institucijas, pranešėjas pakvietė neleisti nusivylimui persikelti į kūrybingą, drąsią ir jauną Lietuvą, besididžiuojančią Lietuvos pasiekimais, norinčia prisidėti prie jos klestėjimo.

Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras vyskupas Arūnas Poniškaitis pažymėjo, kad Kovo 11-oji yra tarsi atramos taškas, į kurį atsirėmę galime iš naujo išgyventi vienybę. „Yra kas mus vienija, nors ir esame skirtingi. Turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Yra už ką ir prieš ką esame atsakingi. Tai Lietuva – mūsų Tėvynė, mums dovanota ir patikėta. Šiandien vėl įkvepiame laisvės, kuri turi atsakomybės skonį. Vėl kartojame sau, kad esame tiek laisvi, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir vieni už kitus“, – kalbėjo A. Poniškaitis.

Jis tvirtino, kad Laisvą Lietuvą įsivaizduoja ne kaip greitkelį, kuriuo kai kurie galėtų pasiekti savo tikslus, bet greičiau kaip Baltijos kelią, kuriam nutiesti reikia visų, kiekvieno iš mūsų rankų.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad 1988–1990 metų Lietuva su visais antrojo atgimimo dalyviais keitė savo istorinę raidą iš tarybų Lietuvos į Lietuvos Respublikos. „Ir tie visi milijonai Lietuvos žmonių iš miestelių ir miestų sąjūdžių, susirinkimų, iš Baltijos kelio su šimtais ryškiausių atgimimo epochos žvaigždžių nuo A. Juozaičio iki A. Kaušpėdo, nuo A. Terlecko iki V. Adamkaus, nuo J. Marcinkevičiaus iki V. Landsbergio, nuo K. Antanavičiaus iki A. Sakalo, nuo J. Paleckio iki A. M. Brazausko ir K. Prunskienės – jie visi suaudė tokią Lietuvą ir nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandieninę Respubliką, į tą Respubliką, kurioje auga štai šitas jaunas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras.

Kaip tvirtino Europos Komisijos narys, šiandien galime drąsiai sau pasakyti, kad teisinė valstybė reiškia, jog žmogaus orumas yra neliečiamas. „Vadinasi, kad ir kur būtų, kad ir kokios būtų platinamos slaptos stenogramos, slaptos pažymos, tačiau teisinėje valstybėje to negali būti, nes žmogaus orumas neliečiamas. Neliečiamas žmogaus orumas socialiniuose tinkluose, neliečiamas žmogaus orumas niekur, tai yra pamatinis mūsų visų, čia susirinkusių, principas gerbiant mūsų visų įsitikinimus, skirtingas nuomones ir pasaulėžiūrą. Štai kodėl mes manome ir aiškiai sakome, kad Lietuva eina tik tuo keliu ir Lietuva gali drąsiai pasiryžti ginti žmogaus laisves ir teises, gerbti kiekvieną pilietį. Tegyvuoja demokratinė, parlamentinė Lietuva su kai kuriais pusiau prezidentinės respublikos bruožais, tegyvuoja ši Lietuva, švenčianti šiandien 26-ąjį gimtadienį!“, – pažymėjo V. P. Andriukaitis.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys, pirmasis Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris priminė, kad Lietuva Nepriklausomybės kelyje turėjo ilgą dialogą su daugeliu valstybių, o šiemet bus minimas diplomatinių santykių atkūrimo 25-metis.

Lietuvos mokinių parlamento atstovas, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinys Rokas Štreimikis, sveikindamas visus su Nepriklausomybės atkūrimo diena, išreiškė viltį, kad „Kovo 11-oji yra ta diena, kuri turėtų paskatinti kiekvieną lietuvį ne tik džiaugtis laisve, bet ir prisiimti su laisve susijusią atsakomybę. Atsakomybę būti šių dienų herojais, atsakomybę valstybei, bendruomenei, šeimai, o svarbiausia pačiam sau“.

Renginio pabaigoje Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, politiniam kaliniui, rezistentui Baliui Gajauskui 90-mečio proga įteikta skulptūrėlė „Žinia“. „Jis net 37 metus – ilgiausiai iš visų Baltijos šalių politinių kalinių – kalėjo sovietiniuose lageriuose už tai, kad kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, kovos nenutraukė net ir sunkiausiomis kalinimo sąlygomis. Dėkojame už nepalaužiamą jo ryžtą ir tvirtybę. Visų čia susirinkusiųjų vardu sveikiname Jus, gerbiamasis Lietuvos Nepriklausomybės akto signatare Baly Gajauskai, su šia gražia sukaktimi“, – kalbėjo Seimo pirmininkė L. Graužinienė.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas, įteikdamas B. Gajauskui skulptūrėlę „Žinia“, kalbėjo: „Garbaus amžiaus sulaukusį jubiliatą savo didybe, dvasios grožiu, išmintimi tapusį lietuvių tautos ir jos valstybės tvirta kolona nuoširdžiai sveikiname jubiliejaus proga, dėkojame už pasišventimą tėvynei, linkime dvasios tvirtybės, išminties kūrybai, geros sveikatos. Gerbiamasis Baly, būkite paženklintas Lietuvos laisvės žinia. Tai žinia ir atpildas už viso gyvenimo nuopelnus nuo Lietuvos.“

Iškilmingame minėjime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Premjeras Algirdas Butkevičius, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos atstovai Europos Sąjungos institucijose, teismų vadovai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kovotojai už laisvę ir žuvusių kovotojų artimieji, Bažnyčių hierarchai, tautinių bendrijų atstovai, savivaldybių merai, diplomatinių atstovybių vadovai, universitetų ir akademijų rektoriai, Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, kiti svečiai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...