captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aplinkos ministerija už paprastą vaizdo siužetą paklojo kosminę sumą

Skandalų purtoma Aplinkos ministerija kelia naujų abejonių. Ministrui Kęstučiui Trečiokui aiškinantis dėl galimų melagysčių apie Vijūnėlės dvarą, į viešumą lenda labai savotiškas jo vadovaujamos ministerijos gebėjimų leisti valstybės pinigus atvejis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Aplinkos ministerija beveik 10 tūkst. eurų paklojo už tai, ką pati pavadino „virtualia architektūros ekspozicija“. Kas tai buvo iš tiesų? Na, panašiau į primityvią prezentaciją su krūva nuotraukų, įdėtą ministerijos „YouTube“ paskyroje. Pradžioje, suprantama, puikuojasi ministro žodis. O toliau – 25 metai lietuviškos architektūros, pateikiant statinių nuotraukas ir nurodant projektų autorius. Ir... viskas.

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, „virtualią architektūros ekspoziciją“ Aplinkos ministerijos užsakymu sukūrė Lietuvos architektų sąjungos viešoji įstaiga, Architekto Gedimino Baravyko fondas. Sutarties vertė – 9960 eurų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaityti čia nereikia, mat viešoji įstaiga nėra PVM mokėtoja.

Galbūt buvo papildomų reikalavimų? Gal „virtualią ekspoziciją“ reikėjo pateikti ir kaip realią parodą, vežiojant po Lietuvos miestus? Ne. Štai kaip pati Aplinkos ministerija suformulavo užduotį „ekspozicijos“ kūrėjams:

 

Aplinkos ministerijos reikalavimai „virtualios ekspozicijos“ kūrėjams. cvpp.lt nuotr.

Tą patį padarytų už 1500 eurų

Skaitmeninės reklamos ir komunikacijos paslaugas teikiančios įmonės „Socialus marketingas“ kūrybos ir procesų vadovas Aidis Dalikas 15min prašymu susipažino ir su Aplinkos ministerijos reikalavimais, ir su produktu, kurį Architekto Gedimino Baravyko fondas sukūrė beveik už 10 tūkst. eurų. Specialistas atvirai sako, jog analogišką produktą galima sukurti mažiausiai kelissyk pigiau.

„Analogišką produktą (darant prielaidą, kad nuotraukų nereikėtų daryti patiems, jos prieinamos archyvuose ar pan.) galėtume sukurti už 1500–3000 EUR. Žinoma, kalbu apie techninį įgyvendinimą – kūrybinę dalį siūlytume šiek tiek kitokią“, – sakė A. Dalikas.

Paklaustas, ką ministerijai pasiūlytų už 10 tūkst. eurų, pašnekovas išvardijo visą puokštę papildomų paslaugų.

„Už 10 tūkst. eurų turbūt pavyktų ir kiekvieno objekto nufotografavimas iš naujo, palyginimai, kaip jie atrodė „tada“ ir „dabar“, interaktyvus puslapis su visa informacija ir galimybe peržiūrėti visus projektus ne „YouTube“, bet patogesne vartotojui forma, pasirenkant konkrečias datas ar pan. Iš esmės čia jau riboja tik fantazija, tačiau viena aišku – tokios sumos projekto tikslams įgyvendinti tikrai nereikalautume“, – teigė A. Dalikas.

Su tokiu įvertinimu kategoriškai nesutinka Architekto Gedimino Baravyko fondo vadovas, architektas Leonardas Vaitys.

„Vadinasi, jisai pražiopsojo. Galėjo konkuruoti. Tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas – tai, kad jisai pervertina savo sugebėjimus, – atsikirto L. Vaitys. – Informaciją šitokią, apie architektūrą, visų pirma, reikia suprasti. Atrinkti tai, kas yra vertinga. Tikrai ne kiekvienas žmogus tai gali padaryti, jei jis yra profesionalas kitos srities. Kitas dalykas – tai yra Lietuva, o ne Vilnius. Vadinasi, reikia važinėti, reikia fotografuoti ir kartais, deja, ne iš karto tai pavyksta.“

„Už pusantro tūkstančio jisai jeigu padarys – tai ką daryti. Vadinasi, žmogus neturi, iš ko valgyti“, – pridūrė L. Vaitys.

Paklaustas, kokias nuotraukas naudojo „ekspozicijai“, architektas teigė rinkęs ir archyvinę medžiagą, ir naudojęs specialiai projektui darytas fotografijas.

Pašnekovas patikino, kad vaizdo siužeto gamybai papildomų rankų neprireikė. „Taip, patys“, – sakė L. Vaitys, paklaustas, kas pagamino 10 tūkst. eurų atsiėjusį siužetą.

Prisimindamas, kaip buvo gaminama „virtuali ekspozicija“, fondo vadovas nusiskundė ministerijos prašymu papildyti medžiagą pastatų adresais.

„Tai yra, iš esmės, komponavimas. (...) Pas mane yra dvi merginos, kurios dirbo tą, vadinkim, juodesnį darbą. Jos puikiai valdo kompiuterį. Komponavo pačiam lape – vienaip ar kitaip. Tie užrašai, surinkimai... Matot, kaip yra. Kada mūsų pareikalavo ministerija dar ir adresus sudėti, tai dar prisidėjo – dar vienas iš naujo darbas“, – sakė L. Vaitys.

Ministerija dėl kainos nesiskundžia

Raštu 15min pateiktuose atsakymuose Aplinkos ministerija daug kalba apie prioritetus architektūros kokybei, ilgamečius darbus šia kryptimi.

„Virtualios ekspozicijos“ poreikį ministerija aiškina glaustai: „Virtualia architektūros ekspozicija „Lietuvos nepriklausomybės architektūra 1990–2015“ siekiama pagal galimybes kuo plačiau viešinti profesionalios architektūros raidą, minint Lietuvos nepriklausomybės 25-metį.“

Ministerija teigia neturinti jokių pretenzijų „ekspozicijos“ kūrėjams. Kaina ir kokybė K. Trečioko vadovaujamą ministeriją tenkina.

„Virtualios architektūros ekspozicijos parengimo paslaugos atliktos pagal techninėje užduotyje nustatytą tvarką, reikalavimus ir terminus. Parodos medžiaga yra ir bus eksponuojama ne tik „YouTube“ paskyroje, bet ir Aplinkos ministerijos organizuojamuose architektūrai skirtuose ir kituose renginiuose (pvz., savivaldybių vyriausiųjų architektų susitikimai, apdovanojimų įteikimai, forumai, kiti susitikimai) kaip vizualinė medžiaga, atspindinti Aplinkos ministerijos, kaip valstybinę architektūros politiką formuojančios institucijos, siekiančios skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą, veiklą“, – teigiama Aplinkos ministerijos komentare.

Į klausimą, ar tikrai šis kūrinys vertas beveik 10 tūkst. eurų, ministerija atsakė išvardindama, kuo apdovanoti „ekspozicijoje“ sudėti statinių projektai bei pakartodama techninę užduotį:

Virtualios architektūros ekspozicijos „Lietuvos nepriklausomybės architektūra 1990-2015“ parengimo tikslas ‒ pateikti Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio (1990–2015 m.) architektūros apžvalgą, pristatant geriausius realizuotus architektūros kūrinius (pastatus ir kitus statinius), kurie pažymėti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Aplinkos ministerijos apdovanojimu už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse, Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimu (prizu) „Metras“, Lietuvos architektūros apžvalgos žurnalo „Archiforma“ prizu, architekto A. Zavišos fondo prizu, taip pat kitus atrinktus objektus.

Pagal pateiktą vykdytojo informaciją ekspozicijos parengimas apėmė šiuos darbus:         

objektų atranka (archyvinės medžiagos paieška, informacijos surinkimas iš teritorijų architektų);
surinktos medžiagos apdorojimas, galutinis objektų atrinkimas;
fotografijos darbai (komandiruotės, fotografavimas, atrinktos fotomedžiagos tvarkymas: skenavimas, retušavimas);
archyvinės medžiagos tvarkymas: skenavimas, retušavimas;
tekstinės dalies parengimas;
bendras parodos kompozicinis sprendimas;
objektų komponavimas kadre;
grafinis apipavidalinimas.

Kiti siūlė dar brangiau?

Ministerija tvirtina, esą vaizdo siužetų gamyba paprastai nesiverčiantis Architekto Gedimino Baravyko fondas užsakytą ekspoziciją padarė savarankiškai ar bent jau „nesikreipė į Aplinkos ministeriją dėl subrangovų pasitelkimo“.

Oficialiai informuodama apie pirkimo eigą, ministerija tvirtina, esą „ekspozicijos“ kūrėjai turėjo keturis konkurentus, ir visi jie siūlėsi darbą atlikti už dar didesnę kainą.

„Vykdant mažos vertės pirkimą, apklausti 5 tiekėjai. Pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas – Architekto Gedimino Baravyko fondas“, – teigiama ministerijos komentare.

Kas buvo Architekto Gedimino Baravyko fondo konkurentai, ministerija neatskleidžia. Esą to negalima daryti be pačių pretendentų sutikimo.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...