captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tuščios kėdės priminė valdžiai apie vaikus su negalia

Tūkstantis tuščių kėdžių su vaikų vardais, amžiumi ir diagnozių kodais ant lapų, priklijuotų prie atlošų, buvo išdėliotos prie vyriausybės, kad primintų valdžiai apie vaikų su negalia problemas. Akciją surengęs labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ vadina tokius vaikus nematomais ir pasigenda sisteminių reformų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje nesutariama, kiek yra vaikų su negalia. Nevyriausybinės organizacijos duomenimis, jų yra apie 30 tūkst., tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jų suskaičiuoja perpus mažiau – 14,8 tūkstančio.

„30 tūkstančių – iš gyvenimo, o perpus mažiau – dokumentuose“, – teigė „Algojimo“ vadovė Aušra Stančikienė, pasak kurios, painiava statistikoje įsivėlė po reformos, kai 2005 metais buvo priimtas sprendimas ir vaikams, kaip ir suaugusiesiems, negalią nustatinėti bendrąja tvarka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje.

Fondo „Algojimas“ vadovės vertinimu, problema yra ne tiek bendras skaičius, kiek tai, kad dėl dabartinės sistemos, pagal kurią yra akcentuojami ligų kodai, nėra matomi individualūs kiekvieno vaiko poreikiai, ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės.

„Pavyzdžiui, Jonukas, gyvenantis Vilniuje, kurio tėvai yra pakankamai pasiturintys ir turi finansinių resursų apmokėti paslaugas, ir jo negalėjimas yra vienos rankytės nevaldymas, turi tą patį ligos kodą, matomas pagal ligos kodą lygiai taip pat, kaip ir Petriukas, kuris gyvena kažkur nuošaly, kur viena mama augina dar keturis vaikus, ir jo negalėjimas yra ir rankų, ir kojų nejudinimas. Todėl mes nesijaučiame gerai, nesijaučia gerai tos šeimos, kurios augina negalią turinčius vaikus, ir visa atsakomybė paruošti pilietį yra ne valstybei, o šeimai, kuri ir taip yra pavargusi ir pati nesulaukia jokių paslaugų“, – sakė A. Stančikienė.

„Algojimo“ vadovė pažymėjo, kad pažangiose šalyse yra sprendžiama dėl reikalingos pagalbos atsižvelgiant ne į diagnozes, o individualius vaiko poreikius.

„Pavyzdžiui, žemiausias poreikių lygis yra, kai vaikas išgyvena tėvų skyrybas, tai yra trumpalaikis laikotarpis ir numatomos paslaugos, kurias valstybė teikia, kiek tam skiriama pinigų. Aukštesnio lygio poreikis yra vaikams, išgyvenantiems patyčias ir suicidines nuotaikas, ir pats aukščiausias paslaugų lygis, tai yra negalią turintys vaikai, kuriems daugiausia paslaugų reikia“, – dėstė A. Stančikienė.

Šiuo metu, pasak nevyriausybinės organizacijos vadovės, didžiausia finansinės paramos suma, kurios sulaukia šeima, auginanti neįgalų vaiką, yra 500 eurų per mėnesį.

Kaip gyventi toliau su negalią turinčiu vaiku, daugiausia informacijos, pasak A. Stančikienės, šeimos irgi susirankioja iš įvairių tėvų iniciatyvų.

„Nėra jokių bendrų sąvadų, tam ir kuriasi tėvų iniciatyvos“, – sakė „Algojimo“ vadovė.

Tai, kad žinių ir paslaugų, kurios yra būtinos, kada šeimos turi neįgalų vaiką, nepakanka, sutinka ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

„Todėl šiandien yra labai intensyviai ruošiamos su ekspertų pagalba metodikos, kokių paslaugų plėtra yra būtiniausia, kad vaikui su negalia būtų galima tas paslaugas teikti pačioje šeimoje ir bendruomenėje, ir kad nebūtų poreikio atiduoti jį į institucinę globą. Tai yra ir tėvų mokymas, ir individualaus atvejo metodikos, kada kiekvienas žmogus turės aiškiai sudarytą programą, kaip turi būti teikiama ir kur jis turėtų tokias paslaugas gauti“, – sakė A. Šešelgis.

Šiuo metu, pasak viceministro, globos įstaigose auga apie 4 tūkst. neįgalių vaikų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras nesutinka, kad vaikai su negalia yra nematomi, esą finansavimas jų poreikiams patenkinti yra ir bus didinamas.

„Reikėtų daugiau skirti dėmesio kompleksinių paslaugų, dienos centrų plėtrai, ir šiais metais numatyti didesni pinigai, vaikų dienos centrų plėtra bus didesnė negu buvo. Padidinome techninės pagalbos priemonių finansavimą, nes žinome, kad jų dar trūksta, tikimės, kad artimiausiu metu pasieksime tokią ribą, kad visi, kuriems reikia techninės pagalbos, jie ją turėtų“, – vardino A. Šešelgis.

Viceministras, be kitų paslaugų, paminėjo, kad yra skirti pinigai mikroautobusų atnaujinimui, ruošiamasi institucinės globos mažinimui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close