captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Netikras karas“ mūsų gatvėse – kas tai?

Televizoriuje stebint vaizdus iš Ukrainos ar Sirijos galima susidaryti tik apytikslį vaizdą, kaip atrodo šiuolaikinis karas. Vienas kitą seka reportažai iš Kijevo rūmų ir interviu su blokposte patruliuojančiu kariu. Dažnai net patys kariai negali vienareikšmiškai įvertinti – kur prasideda karas, kas karys, o kas dar tik civilis su savo teisėmis.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Antradienį Klaipėdoje prasidėjo didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuojamos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2016“. Tai bene pirmosios nacionalinės karių pratybos, kuriose pagrindinis dėmesys bus skiriamas pasiruošimui atremti būtent tokio – hibridinio – karo grėsmes.

Kaip pasakoja majoras Arnas Mikaila, nors „hibridinis karas“ dabar yra populiarus terminas, tačiau aiškaus apibrėžimo karinėje doktrinoje nėra. „Hibridiniu karu“ priimta laikyti vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, kurie savo esme dar neprilygsta agresijos aktams. Tuo pat metu tai samplaika kryptingai taikomų įvairių (karinių, politinių, ekonominių, finansinių, kibernetinių ir kt.) poveikio priemonių.

Klaipėdoje prasidėjusios pratybos „Žaibo kirtis 2016“ – Lietuvos kariuomenei naujas iššūkis. Pratybos suplanuotos ir skirtos treniruoti karius, jų bendrus veiksmus su kitomis, nekarinėmis, institucijomis, nagrinėti nežinomus konfliktų scenarijus Klaipėdoje ir jos apylinkėse (sausumoje, ore, mariose ir uoste).

Rusijos inicijuoti hibridinio pobūdžio konfliktai 2008-ųjų Gruzijoje ar 2014-ųjų Ukrainoje yra naujausios iliustracijos, jog turime ruoštis nekonvenciniams scenarijams. Kita vertus, karybos istorijoje netipinių (t.y. kitokių, nei klasikinė gynyba-žvalgyba-puolimas) karinių plataus masto operacijų yra apstu.

Net ir Lietuvos kariuomenė galėtų priminti, pavyzdžiui, 1923 metais vykdytą Klaipėdos krašto užėmimą. Ieškant „hibridinių“ situacijų naujausioje istorijoje galima grįžti ir prie sausio 13-osios įvykių, kai agresorius tikėjosi įprastinės gynybos, bet buvo pasitiktas dainomis iš beginklių taikių piliečių lūpų. Tai sukėlė pasimetimą ir Kremliaus planas žlugo.

Pasiruošimas XXI amžiaus kasdienybei?

Hibridinio karo „atgimimas“ sietinas su Kremliuje dar 2012 metais palaiminta Rusijos gynybos doktrina (plačiau žinoma kaip „Gerasimovo doktrina“). Būtent joje chronologine seka aprašytos 8 konflikto fazės.

Tik pačioje konflikto atomazgoje, pagal Kremliaus versiją, turi pasirodyti įprasta reguliarioji kariuomenė ir imtis tiesioginio dalyvavimo. Tai ir buvo realizuota Krymo aneksijos operacijoje, kai iš pradžių įvairias „nepriklausomybės“ formas deklaravusi vietos valdžia po kelių savaičių ne tik oficialiai pripažino Kremliaus viršenybę, bet ir oficialiai „pasiprašė“ priimama į Rusijos Federacijos sudėtį.

Dėl įvykių Ukrainoje iš esmės atnaujinta ir Lietuvos teisė leidžia mūsų kariuomenės pajėgumus pradėti naudoti dar ankstyvoje konflikto fazėje (iki šiol kariuomenės panaudojimui buvo būtinas karo padėties paskelbimas). Dabar teisės aktuose jau apibrėžtos ir tokios situacijos, kai Lietuvos kariuomenė privalo reaguoti nedelsiant. Nauja „karinės operacijų teritorijos“ samprata leidžia teisėtai panaudoti valstybės pajėgas tais atvejais, vos pasireiškia pirmieji konflikto židiniai.

Situaciją keičia Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos, kurių skubus panaudojimas gali būti pradėtas per keletą valandų. Valstybės vadovo (Prezidento) dekretu šios pajėgos gali būti naudojamos nedelsiant, o pagrindiniai uždaviniai būtų vykdomi pagal parengtus ginkluotos valstybės gynybos planus, kurie numato kariuomenės užduotis ir veiksmus įvedus šalyje karo padėtį.

Miestuose aidės ne tik šūviai

Pratybų „Žaibo kirtis 2016“ viešųjų ryšių karininkas kapitonas Tomas Pakalniškis pasakoja, jog bus modeliuojamos įvairaus pobūdžio grėsmės – nuo hibridinio karo židinių neutralizavimo iki teroristinių išpuolių, nukreiptų prieš civilius gyventojus.

Atskira veiklos sritis – strateginių infrastruktūros objektų apsauga tokių situacijų metu. Todėl pajūrio gyventojai turėtų nenustebti pamatę kariškius Suskystintų dujų terminalo, Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ar kitose panašaus pobūdžio – strateginės svarbos – vietovėse.

Pagal scenarijų gali būti, kad ginkluotos grupuotės kels neramumus ir riaušes miestuose, bandys užimti vietos administracijos objektus. Vidaus reikalų ministerijos padaliniams neturint pakankamų pajėgumų neramumams slopinti į pagalbą bus pasitelktos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos ir bus paskelbta karinė operacijų teritorija, kur kariai turės teisę ir galės panaudoti karinę jėgą.

Vizualių vaizdų netrūks tolesnėje konfliktų simuliacijoje, kur vyks ginkluoti vietinio pobūdžio incidentai. Kiek situaciją pavyks stabilizuoti ir reaguoti į incidentus, kaip užtikrinti civilių gyventojų saugumą tokių konfliktų metu – tai tik keli klausimai greitojo reagavimo pajėgų vadovybei.

Iš viso pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų. Planuojama, kad keliuose regionuose (Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Utenoje) bus išbandoma parengto rezervo karių mobilizacijos sistema – pašaukti karo prievolininkai turės atvykti į įsteigtus šaukimo punktus. Būtent šio parengto rezervo kariais konfliktų atvejais pirmiausia būtų pildomos Nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos.

Sudėtinė dalis – ir informacinis karas

Nors pratybose gyventojai tiesiogiai nedalyvaus, tačiau jų metu bus modeliuojami ir įvairūs veiksmai informacinėje erdvėje.

Kaip teigia kapitonas Tomas Pakalniškis, gyvename informacijos amžiuje ir hibridinis karas be informacinio palaikymo yra sunkiai įsivaizduojamas. Todėl vykstančių pratybų metu kariai bei kiti pratybų dalyviai skirs daug dėmesio informacinėms operacijoms: ne tik informacijos surinkimui, bet ir jos analizei, dalinimuisi tiek tarp karinių dalinių, tiek ir su operacijose dalyvaujančių kitų institucijų atstovais.

Šiose pratybose dalyvaus ir sukarintos nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – atstovai, kas leis įvertinti galimybes plačiau įtraukti visuomenę į tokių pratybų organizavimą ir vykdymą.

Jau dabar galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad Lietuvos šaulių sąjunga, gavusi VRM institucijų prašymus (PAGD, VSAT ar PD) gali teikti pagalbą užtikrinant viešąją tvarką, valstybės sienos apsaugą, vykdant ekstremalių situacijų padarinių šalinimą, o Lietuvos kariuomenės vado prašymu ir krašto apsaugos ministro įsakymu gali vykdyti ir karinių objektų apsaugą. Tačiau iki šiol tokia galimybe nebuvo aktyviai naudojamasi.

Domėtis galima, bet laikantis saugumo reikalavimų

Pasakodamas apie vyksiančias pratybas kapitonas Tomas Pakalniškis pataria civiliams elgtis atsakingai – net ir žinant, kad planuojant pratybas buvo įvertintos visos grėsmės ir pasiruošta jas minimalizuoti.

Aktyviausi pratybų veiksmai Klaipėdoje suplanuoti kovo 12-13 dienomis, kai bus vykdomos bendros karinės operacijos, naudojami garsiniai šaudmenys ir pirotechnika. Svečiai ypač laukiami sekmadienį nuo 13 iki 15 val., kada Greitojo reagavimo pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir kiti daliniai vykdys įvairias ir žiūrovams skirtas operacijas.

Kitą savaitę, kovo 15-16 dienomis vyks mobilizacinė pratybų dalis Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Utenoje. Todėl pašauktieji karo prievolininkai turėtų iš anksto pasiruošti ir planuoti atvykti į įsteigtus keturis šaukimo punktus.

Šaukimo pranešimai jau yra išsiųsti 3 tūkstančiams 2000-2008 metais Lietuvos kariuomenėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje tarnavusiems karo prievolininkams. Planuojama, kad į šias pratybas atvykę ir sveikatos problemų neturintys rezervo kariai vėliau bus kviečiami į rudenį vyksiančius rezervo karių mokymus.

Ką daryti priešiškiems „žaliesiems žmogeliukams“ pasirodžius jūsų mieste?

Stenkitės išlikti ramūs – bandykite išsiaiškinti, kas vyksta, ir tik tuomet spręskite, ką daryti.

Jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų – būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka.

Nepasiduokite pagundai pasižiūrėti į karinę techniką, ginklus ar ginkluotus žmones iš arčiau – smalsuoliai gali būti palaikyti šnipais.

Neleiskite vaikų į gatves – jie smalsūs: gali patekti po tanko vikšrais, rasti sprogmenį ir kt.

Neprovokuokite priešo kareivių juos atvirai filmuodami ir fotografuodami.

Kalbėdami su ginkluotu žmogumi, nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių.

Nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas.

Jei į jūsų namus įėjo ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, išeikite iš namų.

Jeigu susiruošėte į miestą, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu.

Pagal KAM leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...