captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė garsus istorikas A. E. Sennas

Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas. 
VDU.lt nuotr.
VDU.lt nuotr.

Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.

Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą profesoriaus A. E. Senno mirties.

„Lietuvai skirti šio žymaus mokslininko darbai – reikšmingas indėlis į mūsų šalies istoriją, diplomatijos veiklą, Lietuvos tarptautinės padėties tyrimus. Glaudžius ryšius su Lietuvos valstybe visuomet išlaikęs A. E. Sennas daug prisidėjo, kad pasaulis pažintų mūsų šalį, jos praeitį ir kalbą", – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Dėl šios netekties Prezidentė pareiškė užuojautą profesoriaus artimiesiems, kolegoms istorikams, visai Lietuvos ir pasaulio mokslo bendruomenei.

A. Eidintas: Lietuvos istorija daug kartų grąžino A. E. Senną namo

VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras istorikas Alfonsas Eidintas teigia, kad profesorius A. E. Sennas buvo vienas įdomiausių pašnekovų ir vienas iš produktyviausių XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtojų.

„Nebėra mano mokytojo... Amerikietis, bet visą laiką toks artimas, savo darbais turtinęs ir mokęs mus, Lietuvos istorikus (o pas jį stažavosi Raimundas Lopata, Vytautas Žalys, Egidijus Aleksandravičius, Violeta Motulaitė, žurnalistai Rimvydas Valatka, Gintautas Alksninis ir tt.), visi mokėmės originalaus požiūrio į praeities ir esamuosius įvykius. Savaime savo darbais mokė rašyti aiškiai, prieinamai, nuosekliai. Dėstyti tai, kas jau pribrendo, apginti savo išvadas“, – pasakoja istorikas A. Eidintas.

 „Gyveno meile Lietuvos istorijai, jos politikams ir politinei istorijai ir jos neslėpė – o juk galėjo liktiprie kitos tematikos, bet ne. Vis atvykdamas dėstė Kauno universitete, sumanymai sekė sumanymus. Ne kartą pastebėjo – archyvai sako vieną, bet žiūrėk, ką sako interviu Vincas Krėvė, Vaclovas Sidzikauskas, kiti žymūs lietuviai, iš kurių jis ėmė interviu Amerikoje. Pastebėjo daug dalykų, kurių mes patys nepamatydavome, pabrėždavo reiškinius, kurių nevertindavome ar neįvertindavome“, – apie A. E. Senną pasakoja A. Eidintas.

„Tėvų emigracija į JAV nulėmė tai, kad jis gimė Amerikoje 1932 m. Lietuvos istorija daug kartų grąžino jį namo ir dėsningai pavertė Lietuvos istoriku iki pat mirties valandos“, – priduria istorikas.

R. Valatka: A. E. Sennas mūsų istorikus išmokė rašyti moderniai ir įdomiai  

Žurnalistas Rimvydas Valatka prisimena A. E. Senną buvus mąslų ir plačių pažiūrų.

„Teko gyventi šio puikaus žmogaus namuose Madisone, kalbėtis apie istoriją, politiką, krepšinį, Ameriką. Mąslus, tolerantiškas, plačių pažiūrų, sakyčiau, klasikinis profesorius. Kalbėjo bene 8 kalbomis. Ne tik parašė daugybę puikių knygų – ne vieną mūsų šiuolaikinių istorikų mokė ir išmokė rašyti moderniai ir įdomiai, įtikino, kad interviu žanras tinka ne tik žurnalistams, bet ir istorikams.

Jo knyga apie Sąjūdį „Lithuania awakening“ buvo ne tik pirmoji knyga apie Sąjūdį apskritai, bet taip ir liko nepralenkiama savo gilumu ir įžvalgomis. Pažinojo V. Mickevičių-Krėvę, profesorių A. Salį, kitus didžius tarpukario lietuvius. Ir Z. Rekašių, L. Mockūną, H. Žemelį, V. Kavolį“, – teigia R. Valatka.

Jis taip pat prisimena, kaip A. E. Sennas rūpinosi, jog jauni Lietuvos istorikai ir žurnalistai galėtų studijuoti Viskonsino universitete.

„Bundant Lietuvai, įtikino savo svainį, Virdžinijos ūkininką Kęstutį Alksninį – Kay Andrus, jog reikia padėti lietuviams pažinti demokratiją ir laisvąjį pasaulį, todėl reikia pakviesti jaunus Lietuvos istorikus, žurnalistus į Viskonsino universitetą stažuotėms.

Kay skyrė tam pinigų, o Alfredas buvo tas, kuris visus mus – dvidešimt, o gal ir daugiau lietuvių – sutikdavo Madisone, priglausdavo pirmą savaitę, padėdavo išsinuomoti butą, supažindindavo su Viskonsino profesūra ir intelektualais. Neprikišamai nukreipdavo mūsų žvilgsnį ten, kur, kaip paaiškėdavo, būdavo naudingiausia studijuojant Ameriką“, – pasakoja R. Valatka.

Anot žurnalisto, A. E. Sennas iki pat paskutinių dienų išliko gyvybingas, viskuo domėjosi.

E. Aleksandravičius: A. E. Sennas gebėjo rašyti istoriją tų įvykių, kurie tik ką pasibaigė

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius sako, kad Vakaruose nebuvo kito mokslininko, kuris būtų taip susidomėjęs Lietuvos istorija.

„Knygos „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ arba „Bundanti Lietuva“ buvo tokios istorijos knygos, apie kurias tradiciniai mūsų istorikai dažniausiai nebūtų galvoję. Jie būtų sakę, kad turi prabėgti labai daug laiko nuo įvykių – tada istorija prasidės.

A. Sennas kaip tik ėjo į tas temas kaktomuša, į įvykius žiūrėdamas liudininkų akimis ir gebėdamas rašyti istoriją tų įvykių, kurie tik ką pasibaigė. Tai buvo fenomenalu. Tokiu būdu mes gavome vakarietišką akademinę refleksiją, o Vakarai į atgimstančią ir bundančią Lietuvą taip pat galėjo sureaguoti adekvačiai“, – sako E. Aleksandravičius.

Pasak Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjo Česlovo Laurinavičiaus, A. E. Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose.

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl istorijos tyrinėtojo A. E. Senno mirties

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl šiuolaikinės Lietuvos istorijos tyrinėtojo, baltisto, profesoriaus Alfredo Ericho Senno mirties. 

„Lietuvai skirti šio žymaus mokslininko darbai – reikšmingas indėlis į mūsų šalies istoriją, diplomatijos veiklą, Lietuvos tarptautinės padėties tyrimus. Glaudžius ryšius su Lietuvos valstybe visuomet išlaikęs A. E. Sennas daug prisidėjo, kad pasaulis pažintų mūsų šalį, jos praeitį ir kalbą“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje. 

Dėl šios netekties Prezidentė pareiškė užuojautą profesoriaus artimiesiems, kolegoms istorikams, visai Lietuvos ir pasaulio mokslo bendruomenei. 

A. E. Senno biografija

Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas Alfredas Sennas (1899–1978 m.). A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė. Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais.

1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.

A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.

1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas.

1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.

Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Lietuvoje jis yra surengęs ne vieną viešą paskaitą.

2013 metais A. E. Sennas pasakojo apie inteligentijos šeimas, jų tradicijas ir likimus.

Apie Lietuvą ir meilę jai A. E. Sennas yra kalbėjęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ (nuo 16:33 min.):

LRT KULTŪROS programa A. E. Sennui atminti:

Ketvirtadienį 14.15 val. – Tarpukario inteligentijos šeimos: pasakojimai, tradicijos ir likimai. 2013 m.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...