captcha

Jūsų klausimas priimtas

Streiką baigiantys švietimo darbuotojai tikisi esminių švietimo reformų

Po susitikimų su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene švietimo darbuotojų profsąjungos pasirašė susitarimą dėl papildomo finansavimo algoms pakelti bei įsipareigojo nuo kovo 4 d. nutraukti streiką, pradėtą vasario 22 d. Dabar profsąjungų atstovai tikisi pratęsti derybas dėl kolektyvinės sutarties, kurioje norėtų matyti atsispindint būtinas švietimo reformas.
A. Jurgelevičius, A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Jurgelevičius, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pasak Švietimo profesinės sąjungos vadovo Audriaus Jurgelevičiaus, ketvirtadienį pasirašytame susitarime numatyta, kad švietimo darbuotojų algos kils nuo šių metų rugsėjo 1 d. ir nuo 2017 m. sausio, naikinant vadinamąsias atlyginimų žirkles, kurios atsirado per finansinį sunkmetį.

Be to, profsąjungos pasiekė, kad Švietimo ir mokslo ministerija, kaip streikuojančių švietimo įstaigų darbdavė, įsipareigotų, kad už streiko dienas įstaigų darbuotojai gautų visą atlyginimą iš darbo užmokesčio fondo, kuris streiko metu nebuvo sumažintas.

Tikisi sėkmingai baigti derybas

Pasibaigus streikui, švietimo darbuotojų profsąjungų atstovai tikisi, kad su vyriausybe bus pratęstos nutrūkę derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Derybas planuojama atnaujinti jau kitą savaitę.

Gavus 8 mln. eurų, nuo šių metų rugsėjo 1 d. švietimo darbuotojų algos turėtų padidėti maždaug 4 proc., o iki 2017 m. iš viso padidės apie 12 proc. 

Tačiau atlyginimai labiau padidės tiems, kurių algos šiuo metu pačios mažiausios. Mažesnio algų padidėjimo gali tikėtis tie, kurie šiuo metu gauna didesnes algas, o tie, kam šiuo metu nustatyti didžiausi atlyginimų koeficientai, algų padidėjimo nesulauks.

Švietimo darbuotojų algų koeficientai priklauso nuo kategorijų bei darbo stažo ir jų šiuo metu yra keliolika.

Būtinos svarbios švietimo reformos

Kalbėdamas apie būtinas švietimo reformas, kurios, tikimasi, atsispindės ir kolektyvinėje profsąjungų sutartyje su vyriausybe, A. Jurgelevičius pabrėžė, jog pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, jeigu švietimo įstaiga valstybei reikalinga, ji turi būti pilnai finansuojama, neatsižvelgiant į jos dydį.

„O tas finansavimo mechanizmas – jau techninis klausimas. Be to, būtina pasiekti, kad pagaliau mokytojų darbas būtų apmokamas teisingai ir nepriklausytų nuo mokinių skaičiaus klasėse ar įstaigose. Kitaip tariant, kad nebūtų sakoma, jog šiuo metu didžiausia švietimo problema – mažėjantis mokinių skaičius“, – įsitikinęs A. Jurgelevičius.

Pasak jo, protingiausia ir objektyviausia būtų mokytojams mokėti algą už jų etatus, aiškiai apibrėžiant, kiek mokytojas privalo atidirbti valandų, kiek turėti kontaktinių valandų ir kokius darbus turi atlikti, kad pamokos būtų kokybiškos.

„Struktūrinės švietimo reformos tiesiogiai susiję su mokytojų profesija. Šiuo metu aiškiai matome, kad mokytojų profesija sensta, o jauni mokytojai į mokyklas neateina. Todėl būtina priimti sprendimus, kad pensinio amžiaus pedagogai nebūtų išmetami iš sistemos, o garbingai atleidžiami, kad sistema atsinaujintų, jaunėtų ir nebūtų uždaru klanu, koks yra dabar“, – teigė A. Jurgelevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...