captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerijos antausis: gyvybę gelbstinčių tyrimų galima ir palaukti

Dėl vėlyvos diagnozės Lietuvoje nukentėjo ne vienas žmogus. Greičiau sužinoti sveikatos būklę ir sumažinti kai kurių tyrimų kainą būtų galima, jei ne valdininkų nustatytos taisyklės. Bent taip mano dalis sveikatos priežiūros specialistų.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Jie įsitikinę, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sąmoningai ignoravo kai kurių tarnybų pastabas ir nustatė tvarką, pagal kurią vertinti medicininius tyrimus gali tik turintys jiems reikalingą diagnostinę įrangą.

Į elektronines medicinos paslaugas investuoti milijonai, todėl atrodytų keista, kodėl internetu perduotų tyrimų duomenų negali interpretuoti kitos įstaigos ir gydytojai kitame mieste. Tačiau SAM teigia, kad tokia seniai galiojanti tvarka yra aiški, įprasta ir logiška.

Ar šioje srityje nėra korupcijos požymių, ar viena bendrovė nesinaudoja dominuojančia padėtimi ir ar skaidriai leidžiami milijonai eurų, surinktų iš visų mokesčių mokėtojų, panašu, neberūpi ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Konkurencijos tarybai (KT).

Įtaria proteguojant vieną bendrovę

Bendrovės „Baltic RAD“ vadovo Gedimino Kostkevičiaus teigimu, visame pasaulyje vis populiaresnės teleradiologijos paslaugos: rentgeno aparatais, mamografais, kompiuterinių ir magnetinio rezonanso tomografais tyrimai atliekami vienoje vietoje, o internetu perduoti jų duomenys vertinami ir aprašomi – kitoje.

Pasak specialisto, 2012 m. panaši tvarka imta diegti ir Lietuvoje. Tikėtasi, kad ji sumažins mažesniuose miestuose dirbančių specialistų krūvį, greičiau ir efektyviau padės pacientams.

„Priklausomai nuo ligoninės dirbdant vienu etatu provincijos radiologui per metus tenka aprašyti nuo 10 tūkst. iki 27 tūkst. tyrimų. Jeigu dirbtų kaip prie konvejerio, neatsitraukdamas nuo monitoriaus vienam tyrimui įvertinti jis būtų priverstas skirti 3,5 – 5 minutes. O kur bendravimas su gydančiais gydytojais, budėjimai naktimis ir savaitgaliais?“, – aiškino G. Kostkevičius.

Dėl šios priežasties ėmė steigtis specializuotos įmonės. Įdarbinę specialistų, jos galėjo teikti teleradiologijos paslaugas – tai yra nuotoliniu būdu įvertinti ir aprašyti kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) atliktų tyrimų rezultatus.

„Tačiau SAM vadovybei nepatiko tokia praktika, kad gydytojai radiologai, kaip pagrindinėje darbovietėje dirbantys vienoje iš didžiųjų miestų ligoninių, antraeilėse pareigose įsidarbina privačiose teleradiologijos ASPĮ, per kurias teikia diagnostines paslaugas rajonų ligoninėms ir privačioms klinikoms“, – pasakojo pašnekovas.

Taigi nepaisydama STT ir KT pasiūlymų ministerija sugriežtino taisyklės ir nustatė, kad vertinti tyrimus gali tik radiologinės diagnostikos įrangą turinčios įstaigos. Dėl to esą ilgainiui liko bene vienintelė teleradiologijos paslaugas teikianti bendrovė „Affidea Lietuva“.

G. Kostkevičiaus nuomone, neturėdama konkurencijos ši įmonė gali nepagrįstai didinti paslaugų kainą. O jas perkančios įstaigos, finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, už paslaugas permoka nuo 1,5 iki 2 kartų arba dešimtimis ir šimtais tūkstančių eurų.

„Baltic RAD“ šiuo metu rengia kelis ieškinius teismui, skųsdama nepagrįstą pašalinimą iš kelių viešojo pirkimo konkursų ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais nustatytą perteklinį reguliavimą, ribojanti konkurenciją rinkoje“, – sakė šios vadovas G. Kostkevičius.

Skirtingi skaičiai

UAB „Affidea Lietuva” marketingo vadovė Simona Četkauskaitė plačiau nekomentavo kitų įmonių mestų įtarimų jos bendrovei.

„Negalime vertinti kitų įmonių pasirengimo kokybine prasme teikti šias paslaugas, tačiau Lietuvoje skirtingas teleradiologijos paslaugas gali teikti ne viena diagnostikos įstaiga, todėl teiginys, kad galiojanti tvarka yra tinkama tik vienai įmonei, yra nepagrįstas.

O dėl pačios tvarkos komentuoti mes negalime – būdami pasaulinio tinklo dalimi, vadovaujamės bendrovės vertybėmis ir Lietuvos įstatymais, kuriuos priimame ir keičiame ne mes, todėl jų nekomentuojame“, – laiške DELFI atsakė ji.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (Tarnybos) atstovė ryšiams su visuomene Indrė Levinskienė neatsakė, kiek Lietuvoje yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ), teikiančių teleradiologijos paslaugas.

Tačiau tikino, kad jas esą gali teikti visos tos įmonės, kurios turi skirtingų radiologijos paslaugų – rentgenodiagnostikos, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso) – licencijas. Tarnybos duomenimis, šios licencijos esą išduotos atitinkamai 151, 38 ir 6 ASPĮ.

Vis dėlto bendrovės „Ortho Baltic” Radiologinių vaizdų inžinerijos specialisto Lino Maceikos žiniomis, iš Tarnybos sąraše minimų įstaigų teleradiologijos paslaugas faktiškai teikia trys – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos, „Baltic RAD“ ir „Affidea Lietuva”.

Pastarosios atstovė S. Četkauskaitė nepaaiškino, ar ir kodėl jos atstovaujamos įmonės teikiamų paslaugų kaina didesnė nei kitų įmonių.

„Viešųjų pirkimų konkursus laimi mažiausią kainą pasiūlęs ir visus kriterijus atitikęs dalyvis. Tuose pirkimuose, kuriuos laimėjome, buvome pasiūlę mažiausią kainą. O apie kitų konkurso dalyvių atitikimą sąlygoms komentuoti negalime – į šiuos klausimus galėtų atsakyti viešųjų pirkimų komisijos, rengiančios sąlygas ir vertinančios pasiūlymus bei įmonių kvalifikaciją“.

Pašnekovės teigimu, nuo specialistų kompetencijos priklauso adekvatus tyrimo duomenų vertinimas. O tai esą gali nulemti paciento sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir pan.

„Taigi tikslinga diagnostika turėtų būti atliekama įstaigoje, kuri turi visas tinkamas priemones tyrimams atlikti ir juos vertinti. Jeigu valstybės atstovai ras modelį, kaip užtikrinti šių specialistų kvalifikaciją įstaigose, kurios neturi atitinkamos įrangos, puiku, tačiau svarbiausia užtikrinti, kad nepakankama kvalifikacija nevirstų pacientų gyvenimo kokybę bloginančiomis klaidomis“, – parašė ji.

STT nei žiūri, nei mato – prašo pagalbos

STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas patvirtino, kad jo atstovaujama tarnyba atliko minėtų taisyklių antikorupcinį vertinimą.

„SAM informavo, kad neįžvelgia problemų ir nemato pagrindo keisti vertinto teisės akto pagal mūsų pasiūlymus. Tačiau vėliau šis teisės aktas ministerijos iniciatyva buvo pakeistas, atsižvelgiant ir į tam tikras STT rekomendacijas“, – sakė jis.

Tačiau į ką konkrečiai buvo atsižvelgta, kaip panaikinta korupcijos rizika, STT atstovas nedetalizavo ir pripažino, kad tarnyba šiuo klausimu nebesidomi.

„Pakartotinas (pakeistų taisyklių, – red.) vertinimas nebuvo atliktas, tačiau gavę informacijos apie galimai naujus korupcijos rizikos veiksnius, būtinai jį atliksime. Jeigu Jums ar kitiems asmenims kyla pagrįstų įtarimų, kad esamas teisinis reguliavimas neužkerta kelio korupcijos rizikai atsirasti, prašome Jums patogiu būdu informuoti apie tai STT“, – atsakyme DELFI pasiūlė R. Golubovas.

KT Komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbonavičiūtė taip pat patvirtino, kad jos atstovaujama įstaiga, gavusi vienos bendrovės prašymą, nagrinėjo susidariusią situaciją. Jos teigimu, 2015 m. SAM rekomenduota peržiūrėti licencijuojamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus, numatyti teleradiologijos veiklą kaip atskirą licencijuojamą veiklą.

„Tačiau teleradiologijos ir radiologijos paslaugų rinkos KT ekspertai neanalizavo, nes rinkos vertinimas atliekamas vykdant galimų pažeidimų tyrimus, vertinant pateiktus pranešimus apie koncentraciją arba vykdant rinkos tyrimus. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad KT neatliko tyrimo dėl galimo pažeidimo teleradiologijos ir radiologijos paslaugų srityje, bet vertino situaciją, reaguodama į ūkio subjekto paklausimą“, – pakomentavo Viktorija Urbonavičiūtė.

Ministerija: aišku, įprasta ir logiška

Minėtos Akreditavimo tarnybos atstovė I. Levinskienė patvirtino, kad „teleradiologijos paslaugų teikimo aprašo nuostata dėl savo bendros formuluotės ne kartą buvo kvestionuojama, todėl KT ir STT savo išvadose pateikė siūlymus peržiūrėti šios srities teisinį reglamentavimą ir atsisakyti galbūt perteklinių reikalavimų.

Atsižvelgiant į šiuos siūlymus SAM buvo apsvarstytas šis klausimas ir buvo prieita prie vieningos išvados, kad nėra jokio pagrindo mažinti reikalavimus teleradiologijos paslaugų teikimui“.

SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė atsiųstame komentare tiesiai neatsakė, ar dabartinė tvarka nėra naudinga tik vienai įmonei ir ar nėra perteklinė nuostata, kad teleradiologijos paslaugas gali teikti tik diagnostinę įrangą turinčios bendrovės.

Esą ministerijos inicijuoti teisės aktų pokyčiai tik suvienodino skirtingas nuostatas dėl radiologijos paslaugų licencijavimo.

„Apibendrinant – gydytojas radiologas gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ASPĮ, kurios turi licenciją veiklos adresu teikti radiologijos paslaugas ir kurios turi tam reikalingus medicinos prietaisus. Kad būtų aišku, kurias konkrečiai radiologijos paslaugas ASPĮ teikia, nustatyta, kad ASPĮ licencijoje nurodomas konkretus tyrimas ar tyrimai.

Šios sąlygos yra aiškios, įprastos, logiškos, atitinka sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir vienodai taikomos visoms ASPĮ, teikiančioms ar norinčioms teikti šias paslaugas, o taip pat iš esmės analogiškos bet kokių kitų paslaugų teikimo sąlygoms – gydytojas, ASPĮ licencija, medicinos prietaisas, su kuriuo gydytojas dirba (teikia paslaugas)“, – parašė vedėja.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...