captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socdemų reakcija po Vijūnėlės: iš patrankų šaudyti žvirblių negalima

Socialdemokratai pasijuto žvirbliais, šaudomais iš patrankos. Taip politikai reagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusias telefonų pokalbių išklotines vadinamajame Vjūnėlės dvaro skandale, kuriame Specialiųjų tyrimų tarnyba nutraukė ikiteisminį tyrimą ir perdavė medžiagą Seimo Antikorupcijos komisijai bei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
O. Gurevičiaus (DELFI.lt) nuotr.
O. Gurevičiaus (DELFI.lt) nuotr.

Tačiau socialdemokratų pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus, Druskininkų mero Ričardo Malinausko, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, ūkio ministro Evaldo Gusto ir kitų suinteresuotų asmenų pokalbiai vėliau nutekėjo į žiniasklaidą, jie buvo nagrinėjami Seimo Antikorupcijos komisijoje.

„Mes kalbame apie aukščiausias konstitucines vertybes. Šitoje byloje įrankiai, kurie buvo naudoti galimai nusikalstamai veikai atskleisti, tai buvo pačios sunkiausios patrankos, kaip aš vadinu. Iš patrankų žvirblių šaudyti negalima“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė socialdemokratas Darius Petrošius.

Iš pokalbių išklotinių aiškėja, kad socialdemokratų vicepirmininkas, Druskininkų meras R. Malinauskas buvo labai suinteresuotas, kad Vyriausybė priimtų nutarimą, kuriame vienas skirsnis dėl kurortinių zonų apsaugos juostų būtų pripažintas netekusiu galios. Nutarimo priėmimas buvo visaip skubinamas, kad būtų spėta iki paskutinio Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio. Todėl R. Malinauskas skambino visiems įtakingiems asmenims ir prašė duoti nurodymus kuo skubiau priimti nutarimą.

Viešąjį interesą gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė yra pripažinusi, kad vienu iš argumentų teismui tapo Vyriausybės priimtas nutarimas.

Trečiadienį spaudos konferenciją surengęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratų Skaidrumo grupės pirmininkas Julius Sabatauskas piktinosi į viešumą patekusiais pokalbiais. Jo nuomone, tai neatleistina, nes dalį ikiteisminio tyrimo duomenų sudarė kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie, nutraukus ikiteisminį tyrimą, esą turėjo būti sunaikinti.

„Susidaro įspūdis, kad teisėsaugos institucijos dalyvauja politiniuose žaidimuose, daro įtaką politiniams procesas ir kartais galbūt net vykdo politikų užsakymus“, – teigia J. Sabatauskas.

„Dabar visuomenei turbūt atrodo, kad teisėsaugos institucijų ikiteisminio tyrimo tikslas yra ne atskleisti nusikaltimus ir nusikalstamas veikas, o noras sudalyvauti politikoje“, – piktinosi kitas socialdemokratas D. Petrošius.

J. Sabatauskui susidarė įspūdis, kad išklotinės buvo paviešintos, nes ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai buvo įtikėję byloje minimų asmenų kaltumu, nors, kaip minėta, duomenys viešumai tapo prieinama jau Seime, ne STT ar prokuratūroje. J. Sabatauskas šaiposi, kad gal kitą kartą geriausia viešą teismą surengti feisbuke ir pasiūlyti internautams balsuoti.

D. Petrošius piktinosi, kad aktyviausius veiksmus „prieš Vyriausybę“ STT atliko tuomet, kai Vyriausybės vadovas A. Butkevičius buvo ne Lietuvoje. „Bet Vyriausybės vadovas tuo metu negali duoti normalių paaiškinimų“, – sakė politikas.

Nepasitenkinimą jam kėlė ir tai, esą politikai savo statusą byloje sužinodavo iš žiniasklaidos. D. Petrošius pabrėžė, kad teisėsauga pernelyg manipuliuoja specialiojo liudytojo statusu, kuris reiškia, kad asmuo yra „be penkių minučių“ įtariamasis. Šioje byloje specialiaisiais liudytojais buvo K. Trečiokas ir R. Malinauskas, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

„Politikai irgi turi teises, mes turime Konstituciją ir konstitucines vertybes“, – sako D. Petrošius.

J. Sabatauskas taip pat neigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Vijūnėlės byloje rėmėsi Vyriausybės nutarimu, kuris įsigaliojo kitą dieną po paskutinio teismo posėdžio.

„Ar jūs skaitėte teismo nutartį? Na va. Vieni teigia, kad teismo nutartis buvo teigiama, nes buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas. Ar žinote, kad teismo nutarties priėmimo dieną Vyriausybės nutarimas buvo neįsigaliojęs. Vadinasi, teismas negalėjo vadovautis tuo nutarimu, jis vadovavosi galiojusiu nutarimu. Perskaičius teismo nutartį matosi, kad teismas toje dalyje, kur analizuoja Vyriausybės nutarimą, kalba apie tas tris zonas, vadovavosi tuo nutarimu, iki jis buvo pakeistas. Kitaip sakant, senuoju“, – sako J. Sabatauskas.

ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA

A. Butkevičiaus vizitas Druskininkuose – 2015 m. rugsėjo 22 d.

Aplinkos ministerija parengia nutarimo projektą – 2015 m. rugsėjo 22 d.

Vyriausybė priima nutarimą – 2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdis – 2015 m. rugsėjo 29 d.

Vyriausybės nutarimo įsigaliojimas – 2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbia sprendimą – 2015 m. spalio 19 d.

„2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 minėtas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 priimtas XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios ir tai traktuotina kaip papildomas motyvas nagrinėjamam ieškovo reikalavimui atmesti“, – tai citata iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Dianos Jankienės priimto sprendimo civilinėje byloje.

Pacitavus ištrauką, J. Sabatauskas pareiškė, kad Vyriausybės nutarimas minimas nutartyje, bet juo nesiremiama.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...