captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Ozolas: politinė valia yra aukščiau už įstatymą

Lietuvoje politinė valia dominuoja prieš juridinę valią, sako Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, apibendrindamas savo ir kolegų sąjūdiečių atžvilgiu pradėtą teismo procesą dėl susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimų rengiant mitingą prie Seimo. A. Ozolas akcentuoja žodžio laisvės teisės gynimą.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvoje politinė valia dominuoja prieš juridinę valią, sako Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, apibendrindamas savo ir kolegų sąjūdiečių atžvilgiu pradėtą teismo procesą dėl susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimų rengiant mitingą prie Seimo. A. Ozolas akcentuoja žodžio laisvės teisės gynimą.

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas antradienį baigė nagrinėti bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patraukti kovo 17-ąją mitingą Nepriklausomybės aikštėje prie parlamento surengę visuomenininkai Alvydas Medalinskas, Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis. Teismas šioje byloje sprendimą skelbs birželio 29-ąją.

Po teismo posėdžio naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Ar pilietišką požiūrį turintys žmonės mūsų valstybėje turi būti teisiami?“ R. Ozolas minėjo, ką sakė teisme – jis ir blogiausiame sapne nesapnavęs, jog teks stovėti tribūnoje ir teisintis dėl to, kad buvo surengtas „laisvo žodžio viešas pokalbis“. Pasak jo, tokia situacija sunkiai suvokiama Sąjūdžio meto žmonėms.

„Tarybiniais metais, atsimenu, užteko iškvietimo pas prokurorą ir pasikalbėti, o dabar pagal visas procedūras – pasiaiškinimas, teismas, nagrinėjimas. (...) Mes buvome nenuolaidūs. (...) Visas teismas išryškino situaciją, kad jie daugiau girdi politinius šnabždesius ar nurodymus, negu kad skaito, kas parašyta, žiūri, ko mes prašome, ir pagal tai sprendžia“, – sakė R. Ozolas.

Pašnekovas, teismo procesą vadinantis „signatarų teismu“, kalbėjo, kad jų atžvilgiu šiuo metu situacija yra tokia, jog politinė valia yra aukščiau už įstatymą. Jie mano, kad jų procesas yra principinis. R. Ozolas svarbia aplinkybe įvardino tai, kad traukiamieji atsakomybėn sugebėjo įrodyti, jog ne leidimas mitinguoti turi būti, o susitarimas padedant pareigūnams, policijai.

„Mes turime žodžio laisvę, žodžio teisę ir privalo prie mūsų taikytis, su mumis susitarti, o ne diktuoti savo sąlygas. Šitas momentas, man atrodo, Lietuvoje dar nebuvo akcentuotas ir džiaugiuosi, kad mums šitą pavyko padaryti“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras.

Visuomenininkas A. Medalinskas kalbėjo, jog su tokiu požiūriu, su kokiu susidūrė organizuodami mitingą dėl kurio šiuo metu teisiami, nebuvo net Sąjūdžio metais – esą buvo trukdymas, informacijos slėpimas, galimas melas, nekompetencija. Tiesa, jis priminė, kad tyčiojimasis iš Lietuvos žmonių įgyvendinant konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę buvęs ir anksčiau. To pavyzdys – profsąjungų mitingas, kai mitinguotojams pasiūlyta rinktis Vilniaus pakraštyje.

„Tai, ką mes čia darėme, yra ne tai, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Nepriklausomybės akto signatarai (nori – ELTA) išskirtinių teisių, tačiau kad norime įgyvendinti tą teisę, kuria tikėjome Sąjūdžio metais, ir kad tą teisę – konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę ir į laisvo žodžio reiškimą – turėtų visi“, – dėstė A. Medalinskas.

„Jeigu laimėsime šį procesą, visiems bus geriau konstitucinių teisių įgyvendinimo Lietuvoje požiūriu“, – pridūrė jis. A. Medalinsko teigimu, panaši pareigūnų ir valdininkų savivalė yra ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose miesteliuose. Esą tai liudija paprastų žmonių kreipimaisi į juos.

Nepriklausomybės akto signataras B. Genzelis atkreipė dėmesį į valstybėje vykstančią eroziją. B. Genzelis įsitikinęs: ko su sąjūdiečiais nesugebėjo padaryti buvusi tarybinė valdžia, daro dabartinė. Pasak B. Genzelio, jų niekas neinformavo, jog neduotas leidimas prašomoje vietoje prašomu laiku, bet leista rengti akciją kitoje vietoje.

ELTA primena, kad mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

Visuomenininkams surašytuose administracinės teisės pažeidimo protokoluose nurodoma, kad jie, rengdami akciją, nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos. Pagal savivaldybės išduotą leidimą, mitinguoti buvo leidžiama nuo 15 val. teritorijoje prie Seimo šalia automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau visuomenininkai mitingą surengė nuo 14 val. kitoje Seimo rūmų pusėje.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra pareiškusi, kad yra nustebusi dėl pradėto šio teismo proceso.

Tuo tarpu Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas teismo procesą, yra sakęs, kad pilietinis aktyvumas yra sveikintinas, tačiau tai turi būti daroma laikantis taisyklių.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...