captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: skandalai nusmukdė gyventojų pasitikėjimą premjero komanda

Rezonansinės istorijos ministrų kabinete atsiliepė šios institucijos vertinimui visuomenėje – nors sausį gyventojų pasitikėjimas vyriausybe buvo aukščiausias per du dešimtmečius, vasarį gyventojų palankumas Algirdo Butkevičiaus vadovaujamam kabinetui krito dešimčia procentinių punktų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį vyriausybe pasitikėjo 41 proc. apklaustų šalies gyventojų, priešingos nuomonės laikėsi 56 proc. respondentų, o apie ministrų kabinetą jokios nuomonės neturėjo 3 proc. apklaustųjų, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 9–17 dienomis atlikta gyventojų apklausa. Institucijų reitingų lentelėje vyriausybė smuktelėjo į 18 vietą, lyginant su 14-ta pozicija sausį – tada ministrų kabinetu pasitikėjo 51 proc. respondentų, nepasitikėjo – 46 proc.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje iš sveikatos apsaugos ministrės posto pasitraukė viešai apie duotą kyšį medikams prabilusi Rimantė Šalaševičiūtė, kuri taip pat buvo apklausta kaip liudytoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros tyrime dėl galimų korupcijos apraiškų Šiaulių ligoninėje.

Tiriant vadinamojo Druskininkų Vijūnėlės dvaro įteisinimo istoriją ir galimai darytą neteisėtą poveikį vyriausybės nutarimui dėl kurortinių zonų naikinimo į STT apklausas kaip specialusis liudytojas taip pat buvo iškviestas aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, o kaip paprastas liudytojas – ir premjeras A. Butkevičius.

Korupcijos šešėlis krito ir ant Žemės ūkio ministerijos, kuriai pavaldi Rinkos reguliavimo agentūra (ŽŪMPRA) už didesnę nei rinkos kainą pirko maisto produktų skurdžiai besiverčiantiems gyventojams. Dėl ŽŪMPRA vykdytų pirkimų iš posto pasitraukė už pirkimus atsakingas agentūros valdybos pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, o Seimo opozicija paragino taip pat pasielgti ir žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.

Vyriausybė šiuo metu taip pat veda kol kas bevaises derybas su neterminuotą streiką paskelbusiomis švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

Kaip ir anksčiau, gyventojai vasarį labiausiai pasitikėjo ugniagesiais gelbėtojais (89 proc. pasitiki, 9 proc. nepasitiki) ir Bažnyčia (72 proc. pasitiki, 20 proc. nepasitiki). Iš 6 į 3 vietą pakilo policija (66 proc. pasitiki, 32 proc. nepasitiki), 4 vietą vasarį išlaikė Prezidento institucija, kuria pasitiki 64 proc. respondentų, o nepasitiki – 30 proc.

Nepalankiausiai šalies gyventojai žvelgia į teismus (pasitiki 39 proc., nepasitiki 53 proc.), komercinius bankus (38 proc. pasitiki, 56 proc. nepasitiki) ir Seimą (28 proc. pasitiki, 70 proc. nepasitiki).

A. Šuminas: begesinant gaisrus įžiebiami dar didesni gaisrai

Komentuodamas kritusius vyriausybės ir Socialdemokratų partijos reitingus, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas tvirtino, kad visa serija skandalų turėjo didžiulės įtakos politikų įvaizdžiui.

„Be jokios abejonės, visi šie skandalai prisideda tiek prie vyriausybės, tiek premjero, kaip asmens, politiko, tiek pačios Socialdemokratų partijos reitingų smuktelėjimo. Tai – visa serija skandalų, kurie tiesiogiai siejasi tiek su Socialdemokratų partija, politikais, o tai, be jokios abejonės, turi tiesioginės įtakos ir vertinimams, nes žmonės girdi apie tuos skandalus“, – Eltai sakė A. Šuminas.

Ar iš šios krizės pavyks išsikapstyti iki Seimo rinkimų, pasak eksperto, priklausys nuo to, ar ir toliau bus daromos komunikacijos klaidos. 

„O tos klaidos, kaip matome, toliau yra daromos. Sakykime, pareiškimas dėl tam tikrų švietimo profesinių sąjungų sąsajų su Rusija. Nuo pat premjero grįžimo iš atostogų jaučiasi tam tikras vyriausybės vadovo, kuris yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veidas, nervingumas, kuris anksčiau A. Butkevičiui nebūdavo būdingas“, – sakė A. Šuminas. 

Komunikacijos eksperto patarimas premjerui būtų „prieš sakant ką nors kai kuriais atvejais pagalvoti. Skuboti pareiškimai paskui sukelia didesnių problemų“. Dabartinę komunikaciją jis laiko krizine ir lygina su nesėkmingu gaisrų gesinimu. 

„Tiesiog bandoma gesinti gaisrus, tačiau begesinant gaisrus įžiebiami dar didesni gaisrai. Toks ir rezultatas“, – teigė A. Šuminas. 

 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...