captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė žurnalistas R. Sakadolskis

Ketvirtadienį, vasario 25 d., mirė žurnalistas Romas Sakadolskis. Jis ėjo 69-uosius metus.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

R. Sakadolskis buvo žurnalistas, radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis (1969–2004 m.), nuo 1977 m. Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteris, lietuviškų laidų vedėjas, nuo 1994 m. – „Amerikos balso“ žurnalistas.

Atvykęs į Lietuvą nuo 2006 iki 2012 metų dirbo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektoriumi, 2012–2015 metais – Komunikacijos fakulteto dėstytoju.

1947-aisiais gimęs Vokietijoje, R. Sakadolskis su šeima persikėlė į JAV, baigė Merilendo universitetą. R. Sakadolskis aktyviai reiškėsi Sąjūdžio metais, buvo LRT tarybos narys. 

Ketvirtadienį paskelbta, kad R. Sakadolskiui bus įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą. Šis apdovanojimas R. Sakadolskiui ir kitiems lauretams turėjo būti įteiktas kovo 30 dieną iškilmingame renginyje Panevėžyje.

Velionio artimieji pranešė, kad žurnalistas mirė nuo plaučių vėžio. 

R. Miliūtė: visko žurnalistikoje išmokau iš R. Sakadolskio

LRT žurnalistė Rita Miliūtė, daugiau nei dešimtmetį kartu su Romu Sakadolskiu dirbusi „Amerikos balso“ radijuje, sako, jog velionis buvo neįkainojamas mokytojas.

„Viskas, ką išmokau žurnalistikoje, išmokau iš Romo Sakadolskio ir iš tų begalinių pokalbių telefonu, kai perduodavau savo pranešimus, nes kintant technologijoms iš pradžių skaitydavau tekstą, paskui siųsdavau garsinį įrašą“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Miliūtė.

„Mes daugybę laiko praleisdavome prie telefono ragelio, vienas pokalbis yra trukęs kone tris valandas. Turėdavai apginti, įrodyti, pakeisti kiekvieną žodį, kuris nebuvo tinkamiausias tekste“, – prisiminė ji.

R. Miliūtė sako su R. Sakadolskiu susipažinusi 1988-aisiais, dvejus metus bendravo su „Amerikos balso“ lietuvių tarnyba dirbdama Sąjūdžio informacijos agentūroje, nuo 1990-ųjų su juo kartu dirbo kaip „Amerikos balso“ bendradarbė.

Ji apgailestavo, kad R. Sakadolskio patirties nespėta įamžinti vadovėlyje.

„Ko man tikrai nuoširdžiai gaila, kad visa tai, ką Romas mokėjo – jis buvo geras dėstytojas, mokėjo kantriai aiškinti, kas yra blogai, kas yra gerai – kad jam tiesiog neužteko laiko viso to suguldyti į vadovėlį“, – sakė ji.

R. Sakadolskis eidamas 69-uosius mirė Niujorko ligoninėje ketvirtadienio rytą.

R. Sakadolskis gimė 1947 metais Vokietijoje, baigė Merilendo universitetą Jungtinėse Valstijose, nuo 1969 metų daugiau nei tris dešimtmečius dirbo „Amerikos balse“, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių veikloje.

Pastarąjį dešimtmetį R. Sakadolskis dėstė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose.

A. Nugaraitė: studentai jį mylėjo beprotiškai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Audronė Nugaraitė DELFI pasakojo maždaug prieš 15 metų įkalbėjusi R. Sakadolskį dėstyti Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute.

„Tai buvo nuostabus žmogus su savo kūrybine potencija, įgyta žurnalistine patirtimi tuo metu visai kitoje pasaulio pusėje. Reikėjo įkalbinti jį iš žurnalisto praktiko tapti teoretiku tam, kad tos žinios pasiektų mūsų studentus“, – sakė A. Nugaraitė.

Nors iš pradžių R. Sakadolskis gynėsi esąs tik praktikas, galiausiai sutiko ateiti į auditoriją. Jau po pirmų metų, prisimena A. Nugaraitė, jis džiaugėsi nuostabiais studentais bei pripažino pats dar turintis daug dirbti, kad taptų geru dėstytoju.

„Tai buvo puikus dėstytojas, studentai jį mylėjo beprotiškai, buvo puikus kolega, daug ruošdavosi paskaitoms, buvo gražu žiūrėti, kaip jo praktinis patyrimas buvo suliejamas su naujausias teorija, literatūra, kurią jis sekė ir siuntėsi iš JAV“, – kalbėjo liūdnos žinios sukrėsta S. Nugaraitė.

VU Komunikacijos fakulteto vadovybė: R. Sakadolskis pavergdavo studentų dėmesį

Pirmą kartą Romas Sakadolskis susitiko su Vilniaus universiteto (VU) žurnalistikos studentais 1988 metais, Sąjūdžio suvažiavimo dienos vakarą, pakviestas „Universiteto žurnalisto“. Kaip laiške rašo VU Komunikacijos fakultetas, tą vakarą, kai Vilniaus balso auditorijoje studentai sėdėjo ne tik ant suolų, stalų, bet ir ant palangių, R. Sakadolskis ir buvo neformaliai pakviestas bendradarbiauti su VU

Žurnalistikos studentams R. Sakadolskis dėstė informacinę žurnalistiką ir interviu techniką, vadovaudavo ir oponuodavo pirmosios pakopos studentų baigiamiesiems darbams.

„R. Sakadolskis pavergdavo studentų dėmesį daugialype informacija, kritiškumu ir neformaliu bendravimu. Aktyviai dalyvaudamas svarstant VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos turinį, pateikdavo pasiūlymų, kurių dalis yra įgyvendinta atnaujinant šią I pakopos studijų programą“, – apie velionį rašoma VU KF laiške. 

Dirbdamas universitete, R. Sakadolskis parengė ir mokslinių publikacijų. Buvo įstojęs studijuoti II pakopos studijose Filosofijos fakultete.

Ekspertinė ir visuomeninė veikla:

• Santaros-Šviesos federacijos narys;

• Pilietinės visuomenės instituto valdybos narys;

• Piliečių santalkos tarybos narys;

• Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys 2006–2009 m.;

• Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės informacinio raštingumo programai sudaryti narys (2005–2007 m.);

• A.P.P.L.E. (American Professional Partnership for Lithuanian Education) mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursų lektorius (1994, 1997, 1999m.);

• Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys (1977–1981 m.);

• Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius (1977–1979 m.);

• Lituanistikos seminaro komiteto narys (1975–1985 m.);

• Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso pirmininkas (1972 m.); sekretorius (1966 m.);

• JAV Lietuvių bendruomenės Tarybos narys (1969–1972 m.).

Narystė organizacijose:

• Amerikos žurnalistų draugijos (Society of Professional Journalists) narys;

• Žurnalistikos ir masinės komunikacijos švietimo draugijos (Association for Education in Journalism and Mass Communication) narys.

Prezidentė ir premjeras pareiškė užuojautą

„Sovietmečiu per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R. Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia, kuri tais laikais buvo svarbi kaip oras. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos“, – rašoma šalies vadovės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Prezidentės teigimu, R. Sakadolskis daug jėgų ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, moksleivius mokė informacinio raštingumo, žurnalistus – tiriamosios žurnalistikos, daug dėmesio skyrė lietuviškos žiniasklaidos pilietiškumui ir etikai.

Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą R. Sakaldolskio žmonai, artimiesiems ir kolegoms.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Lietuva neteko iškilios asmenybės, be kurios ne tik žurnalistikos, bet ir šalies istorija, šiandien neįsivaizduojama. „R. Sakadolskis buvo tikras lietuvis, patriotas, nors ir gimęs Vokietijoje, gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, grįžo į Lietuvą ir čia nuoširdžiai ir su užsidegimu dirbo savo šaliai ir jos žmonėms. Tai buvo visuomenininkas, žmogus, kurio balsas iš „Amerikos balso“ Sovietų okupuotoje Lietuvoje tautiečiams skleidė viltį ir stiprino dvasią,“ – sakoma premjero užuojautoje.

Kviečiame prisiminti šį garsų žmogų. 

„Be pykčio“

„Be pykčio“

„Mažoji studija. Kultūra ir religija“

Iš „Amerikos balso“ archyvų. Pokalbis su daktare Vanda Sruogiene apie jos rengiamą knygą „Lietuvos Steigiamasis Seimas“, kalbina R. Sakadolskis.

R. Sakadolskio reportažas apie poetę Liūnę Sutemą-Nagytę-Katiliškienę.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...