captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parlamentarai nesutaria, ar Darbo kodekse įtvirtino darbo santykių lankstumą

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui priklausantys parlamentarai nesutaria, ar trečiadienį komitete baigtas svarstyti naujasis Darbo kodeksas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė teigė, kad siūlomi pakeitimai darbo santykius padarys lankstesnius tik iš dalies. Anot jos, įvertinti komiteto patobulintą projektą bus galima šiek tiek vėliau, kai bus parengta galutinė jo versija.

„Liberalizuos, bet ne tiek, kiek norėta. Vertinu jį kaip labiau subalansuotą, ginantį ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Atsižvelgta į pasiūlymus darbuotojams išlaikyti garantijas, kurios yra ir dabar“, – sakė K. Miškinienė.

Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys komiteto posėdyje trečiadienį tvirtino, kad naujojo Darbo kodekso projektas yra „antiprofsąjunginis ir nukreiptas prieš darbo žmogų“.

„Naikinantis profesines sąjungas ir kolektyvines sutartis, sumažinantis socialines garantijas vaikus auginančioms motinoms. Tokiam Darbo kodekso variantui pritarti negaliu, jis iš esmės jokių lankstesnių darbo santykių nesukuria, tik chaosą, kuriame paskęsta geros nuostatos“, – teigė R. J. Dagys.

Liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė taip pat pripažino, kad darbo santykių lankstumo naujame projekte nėra.

„Teks plenarinių posėdžių salėje įtikinėti, kad lankstūs darbo santykiai yra tas kelias, kuriuo turime eiti“, – komiteto posėdyje teigė D. Kuodytė.

„Tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos teigimu, naujojo Darbo kodekso variantas, kuriam pritarė komitetas, bus palankesnis darbdaviams – jie galės su mažesnėmis išlaidomis atleisti darbuotojus.

„Jie turės prisidėti prie specialaus fondo išlaikymo (mokėti 0,3–1 proc. darbo užmokesčio fondo dydžio įmokas – BNS), bet jiems iš to bus nauda“, – teigė A. Dumbrava.

Pasak jo, gerai, kad projekte numatyta naujų darbo sutarčių formos, pavyzdžiui, atsiskaitymai pagal kvitus.

„Tikiuosi, kad tai ištrauks tam tikrą žmonių dalį iš šešėlio ir jie mokės mokesčius“, – sakė A. Dumbrava.

Tačiau parlamentaras pabrėžė, kad jo netenkina kodekse suformuotas profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmuo.

„Mane baugina profsąjungų likimas ir darbo tarybos, nes dažnai sakoma, kad jos ne darbuotojams atstovaus, o bus darbdavių parankiniai ir sumažins iki minimumo profsąjungų vaidmenį“, – tvirtino A. Dumbrava.

Pasak „darbiečio“ Mečislovo Zaščiurinsko, naujasis Darbo kodeksas leis darbdaviams lengviau atleisti žmones iš darbo, o su atleidimais susijusios išlaidos, įskaitant darbuotojų socialines garantijas, bus perkeltos ant valstybės pečių.

„Mes užtikrinome pakankamą darbo santykių lankstumą per jų saugumą“, – teigė M. Zaščiurinskas.

Darbdavius atstovaujanti „Investors` Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tvirtino, kad ji galutiniu projekto variantu iš esmės yra patenkinta, tačiau pabrėžė, kad dar analizuos, ar yra išlaikytas balansas tarp abiejų pusių – darbuotojų ir darbdavių teisių ir pareigų.

„Teigiamų pokyčių yra, pavyzdžiui, įspėjimų apie atleidimus ir išmokų terminai sutrumpinti. Sakyti, kad svarstymuose laikas buvo praleistas be reikalo, negalima“, – sakė R. Skyrienė.

Ji nesutinka, kad į Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio būtų mokamos kompensacijos ilgai pas vieną darbdavį dirbusiems atleistiems darbuotojams, įmokas mokėtų tik darbdaviai.

„Turėtų būti dalis „Sodros“ įmokos naudojama šioms išmokoms“, – teigė R. Skyrienė.

Už ilgalaikį darbą vienoje darbovietėje bei sunkias darbo sąlygas siūloma ir ateityje, kaip ir dabar, suteikti darbuotojams papildomų atostogų, o jų skyrimo tvarką nustatytų vyriausybė, o ne darbdaviai ir darbuotojai kolektyvinėse sutartyse. Taip pat nustatyti nauji Trišalės tarybos formavimo bei darbuotojų padarytos žalos darbdaviui atlyginimo principai.

Komitetas nesutiko, kad darbuotojui atsisakius dirbti už sumažintą darbo užmokestį be ekonominio pagrindimo, jį darbdavys galėtų atleistas. Tačiau komitetas sutiko, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gautų didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio – 1470 eurų – atlyginimą.

Be darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams priklausančias išmokas siūloma susieti su jų nepertraukiamu stažu toje darbovietėje, o greitai – per penkias darbo dienas darbdavių atleidžiami darbuotojai turėtų gauti 6 atlyginimų dydžio kompensaciją.

Komitetas nutarė, kad nuo 5 iki 10 metų vienoje darbovietėje išdirbusiems žmonėms jų atleidimo atveju būtų išmokama 1 mėnesio darbuotojo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, turintiems 10–20 metų darbo stažą – 2 mėnesių, o išdirbusiems daugiau kaip 20 metų – 3 mėnesių išmoka. Šios išmokos būtų mokamos iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurio steigimui komitetas iš esmės yra pritaręs, tačiau jo veiklą reglamentuojančio įstatymo projekto dar nesvarstė.

Be to, darbdavys atleidžiamam darbuotojui, kuris bus pas jį išdirbęs ilgiau negu 1 metus, turėtų išmokėti 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai tęstųsi trumpiau negu 1 metus – 0,5 vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.

Darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo įpareigojimų, ateityje jis galėtų būti baudžiamas iki 500 eurų bauda. Dabar tokia bauda nėra numatyta.

Ateityje siūloma dirbti iki 180 valandų viršvalandžių per metus – 60 valandų daugiau nei dabar, o už juos, skirtingai nei šiuo metu, būtų mokama papildomai.

Komitetas siūlo palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, nors tam darbdaviai priešinasi.

Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams galėtų atstovauti tik profesinės sąjungos ir kad galiotų atskiras Profesinių sąjungų įstatymas. Nepriklausančių profesinei sąjungai darbuotojų interesus gintų darbo tarybos arba darbuotojų įgaliotiniai.

Ateityje siūloma švenčių dieną dirbti tik su darbuotojo sutikimu. Išimtys būtų taikomos tada, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar dėl kitokios darbo švenčių dienomis tvarkos būtų susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui ateityje galės būti sudaromos, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje – tokios sutartys galės būti sudaromos tik su penktadaliu įmonės darbuotojų. Terminuota darbo sutartis galėtų būti sudaroma ne ilgiau negu penkeriems metams – kaip ir dabar.   

Naujojo Darbo kodekso projekte numatyta įteisinti septynių rūšių darbo sutartis – neterminuoto, terminuoto, laikinojo, pameistrystės, projektinio, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bei darbo keliems darbdaviams sutartį.

Naujojo Darbo kodekso pataisos yra tik dalis socialinio modelio. Kita dalis – „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pakeitimai, tačiau jų komitetas dar neapsvarstė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...