captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl policininkui kyšio geriau nesiūlyti, o gydytojui galima nešti?

„Transparency International Lietuvos skyriaus“ (TILS) atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai už kyšio davimą Lietuvoje baudžiami gyventojai, bandę papirkti kelių policininkus. Už kyšį gydytojui nėra nuteistas nė vienas.
T. Urbelionio nuotr.
T. Urbelionio nuotr.

TILS vadovas pastebi, kad Lietuvoje įstatymai galioja ne visiems vienodai ir yra neliečiamųjų, o medikai tikina, kad būtent kyšiai vis dar padeda išlaikyti byrančią sveikatos apsaugos sistemą, o jų neimantiems medikams tenka dirbti trijose darbovietėse, kad galėtų išlaikyti šeimas.

Iškalbinga statistika

TILS atliko 2006–2013 m. kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizę. Ji parodė, kad už bandymą papirkti paprastai baudžiama pinigine bauda. 

Dažniausiai siekta papirkti policijos pareigūnus (98 proc.), itin retai – muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Tarp nagrinėtų bylų yra tik viena politiko papirkimo byla ir nė vienos – gydytojo.

Už kyšininkavimą, papirkimą ir prekybą poveikiu dažniausiai nuteisiami kyšių davėjai (95 proc.), tik retai – kyšių gavėjai (5 proc.).

Dažniausiai nuteisiami eiliniai gyventojai (94 proc. visų bylų), žymiai rečiau – policijos pareigūnai (2 proc.), valstybės tarnautojams prilyginti asmenys (1 proc. bylų), muitinės pareigūnai (0,6 proc.) ar verslininkai (0,4 proc.).

Dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda. Ji skiriama 72 proc. nuteistų už papirkinėjimą ir 57 proc. – už kyšininkavimą.

Kas dešimtas nuteistasis (9 proc. atvejų) gauna laisvės apribojimo bausmę. Ji vidutiniškai trunka 6 mėnesius.

Laisvės atėmimo bausmę gauna 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. – kyšininkavimo bylose. Tokia bausmė vidutiniškai trunka kiek daugiau nei pusantrų metų.

Įstatymai galioja ne visiems

„Palyginę šio tyrimo rezultatus su kyšininkavimo lygiu Lietuvoje, turime klausti, ar mūsų šalyje Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai, nes panašu, kad kai kurios asmenų grupės yra iš esmės neliečiamos. Siūlau galų gale pažvelgti tiesai į akis ir pradėti ieškoti kitų būdų kyšininkavimo problemai sveikatos apsaugoje ir savivaldoje spręsti. Žinoma, visų pirma tam būtinas šių sričių atstovų noras tai daryti“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak jo, tyrimo rezultatai yra labai iškalbingi. Jei palygintume korupcijos tyrimų duomenis su teismų praktika, pamatytume akivaizdų atotrūkį. Korupcija savivaldoje ir sveikatos apsaugos sistemoje yra viena didžiausių lyginant su kitomis sritimis, tačiau nuteistų asmenų labai nedaug.

„Dabartiniai kovos su korupcija įrankiai neveikia. Vien dabartinių Baudžiamojo kodekso straipsnių spręsti šiai problemai neužtenka. Mes matome padidėjusį teisėsaugos institucijų dėmesį ir pernai buvo pradėti tyrimai Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje, tačiau visa tai vis tiek yra kova su pasekmėmis, o ne priežastimi. Nematau aiškaus politikų noro ir apsisprendimo šį reiškinį panaikinti. Naujasis sveikatos apsaugos ministras privalės spręsti šį klausimą, o jo darbo rezultatai tiesiogiai priklausys nuo gebėjimo tai padaryti. Turi būti didinami medicinos darbuotojų atlyginimai ir gerinamos darbo sąlygos. Tuo pat metu iš darbuotojų būtų galima reikalauti daugiau ir griežčiau juos vertinti, jei būtų padaromas nusikaltimas. Kitaip iš šio užburto rato išeiti bus sunku. Gydytojo profesija yra viena labiausiai gerbiamų. Čia tik baudžiamosios priemonės tikrai nepadės.

Žymiai griežtesnę poziciją turi užimti gydymo įstaigų vadovai. Būtina vertinti, kiek patys pacientai yra patenkinti gydymo įstaigų darbu. Juk pacientai taip pat nenori duoti kyšio, jie jaučiasi nepatogiai, prašo tai padaryti kitų asmenų. Prisiminkime Rimantės Šalaševičiūtės istoriją. Juk ji kyšį taip pat davė paprašyta savo artimo žmogaus“, – sakė S. Muravjovas.

TILS vadovo teigimu, daugeliui pacientų eiti pas gydytoją su dovanų maišeliu tapo taip įprasta, kad jie problemos jau nepastebi.

„Sveikatos apsaugos atstovams tikrai siūlau iš pacientų neimti nieko. Nėra skirtumo, ar atlygis duodamas prieš ar po. Visi juk supranta, kad taip siekiama didesnio gydytojų palankumo. Dovanos gali būti teikiamos tarp artimų žmonių. Kodėl reikia teikti dovanas gaunant paslaugą, už kurią kiekvienas mokesčių mokėtojas jau susimokėjo?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Itin maži atlyginimai

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Rokas Laurinaitis teigė, kad pakantumas korupcijai mažėja, tačiau medikai gauna tokias mažas algas, kad už jas oriai gyventi tiesiog neįmanoma:

„Mūsų asociacija apima gydytojus rezidentus ir ne ilgiau nei 5 metus po rezidentūros dirbančius gydytojus. Vienareikšmiškai pasisakome prieš bet kokias korupcijos apraiškas. Kyšiai žemina ne tik juos duodančius, bet ir imančius asmenis, kenkia visai sveikatos apsaugos sistemai.

Tačiau tenka pripažinti, kad kyšininkavimas yra vienas iš faktorių, kodėl sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje dar nėra visiškai sugriuvusi. Dabar jai skiriamas 3,9 proc. nuo BVP finansavimas yra mažiausias Europos Sąjungoje. Daugelyje Europos šalių sveikatos apsaugos sistemai skiriama nuo 7 iki 11 proc. BVP. Ir tai tik procentinis santykis, kurį pavertus pinigais sumos ima skirtis dešimtimis kartų.“

Pašnekovas pabrėžė, kad įstatymai aiškiai apibrėžia atsakomybę už kyšininkavimą, tačiau Lietuvoje vis dar gyvos senos tradicijos, kad gydytojui reikia atsidėkoti.

„Tai visiškai nereiškia, kad tokia tradicija turi būti toleruojama. Man pačiam tenka savo darbe susidurti su situacija, kai pacientai net nesupranta, kad siūlo kyšį, ir tai vertina kaip visai natūralų dalyką.

Vyresniosios kartos gydytojai į korupciją taip pat reaguoja neigiamai. Dar neteko sutikti gydytojo, kuris pasakytų, kad korupcija yra gerai. Jie suvokia, kad taip neturėtų būti, tačiau tuo pat metu jiems tai atrodo įprasta. Tiesiog yra didelis nusivylimas Lietuvos sveikatos apsaugos sistema ir jos finansavimu“, – sakė R. Laurinaitis.

Jis kėlė klausimą, ar Lietuvoje itin aukštos kvalifikacijos reikalaujantis mediko darbas apmokamas tinkamai: „Už minimalų atlyginimą taip pat galima išgyventi, tačiau kiek toks gyvenimo lygis bus adekvatus gydytojui, kuris 10 metų studijavo, baigė studijas beveik trisdešimties, dalis jų mokėjo už mokslą. Kaip jiems atiduoti paskolas? Jau nekalbant apie būstą, šeimą, automobilį ar kitas išlaidas.

Ar normalu, kad gydytojas gauna 600–800 eurų atlyginimą? Lietuvoje žmonės yra gana inertiški ir daryti staigių pokyčių jie tiesiog nedrįsta. Finansinis trūkumas sprendžiamas dirbant per kelias darbovietes ir aukojant laisvas dienas. Pervargęs gydytojas nėra naudingas nei pacientui, nei pačiai sveikatos sistemai.“

Gydytojo kabineto paslaptys

Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas teigė, kad teismų sprendimų statistika iš tiesų nemažai atskleidžia. Ji parodo, kad visuomenei trūksta žinių apie tai, kas yra kyšis ir jo davimas, kokios tokio veiksmo pasekmės. Policijos imuniteto tarnyba dirba aktyviau, patys policininkai motyvuojami pranešti apie kyšio siūlymą.

„Tuo tarpu korupcija gydymo įstaigose tarsi ištirpdoma glaudžiame paciento ir gydytojo santykyje, tad jos suvokimas čia yra kitoks, nei susidūrus su policijos pareigūnais. Nedidelis nuteistų kyšio gavėjų skaičius kalba apie tai, kad asmenys, įsiūlę kyšius ir taip padarę neteisėtą veiką, nėra linkę ją atskleisti“, – sakė E. Laužikas.

Pasak jo, teismai nagrinėja tik tas bylas, kurios į juos patenka. Patys teismai ikiteisminių tyrimų neinicijuoja, todėl ir bylų statistikos keisti negali.

„Neabejotinai Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai, tačiau norint jį taikyti turi būti pradėti ikiteisminiai tyrimai ir bylos perduotos teismui. Dėl baudų ir bausmių – jos skiriamos atsižvelgiant į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, teismų praktiką“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visos sritys gali būti kontroliuojamos taip griežtai, kaip, pavyzdžiui, policija: „Jeigu kalbėtume apie teismų sistemą ir teisėjus, tai šioje sistemoje įsteigti imuniteto tarnybos nėra teisinių galimybių – teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas pats savaime yra susijęs su imunitetu.

Prieš tapdami teisėjais, Lietuvos piliečiai praeina labai rimtą teisėsaugos institucijų filtrą, jiems suteikiama teisė dirbti su įslaptinta informacija, be to, pati teisingumo vykdymo sistema yra sukurta remiantis viešumo ir skaidrumo principais: teismo posėdžiai vieši, teismo sprendimai visiems prieinami, kelių pakopų teismų sistema leidžia patikrinti teismo sprendimus.

Taip pat pažymėtina, kad į teisėjų etikos ir drausmės pažeidimus teismų sistemoje reaguojama griežtai – aktyviai veikia Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Teisėjų garbės teismas.“

Policijoje įvyko lūžis

Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas TILS tyrimą įvertino palankiai.

„Šie duomenys parodo nepakantumo korupcijai lygį ir aukštą policijos pareigūnų moralę – nekyla klausimų, kad kyšininkavimas, papirkinėjimas, poveikio darymas yra neteisėta, nusikalstama veika, kuri turi būti fiksuojama ir neteisėtai besielgiantys turi už tai atsakyti.

Papirkimas yra nusikaltimas ir jie policijoje fiksuojami jau beveik dešimtmetį, tačiau šio „reiškinio“ suaktyvėjimas pasireiškė įkūrus Policijos sistemoje Imuniteto tarnybą.

Vertinant statistiką, būtent nuo tarnybos įkūrimo šių nusikaltimų fiksavimo skaičius ėmė kasmet smarkiai augti. Tai, kad sieksime šio rezultato, nusimatėme Kovos su korupcija kelių policijoje 2012–2014 metų priemonių plane.

Turime labai paprastą paaiškinimą, dėl ko visa tai darome: „Nebus siūlančių – nebus imančių.“ Tai neįvyko iš karto – pripažinome problemą ir kryptingai siekėme tikslo – turėjome suprasti ir išsiaiškinti priežastis, perorganizuoti savo veiklą, mokyti ir mokytis. Tai ilgalaikės perspektyvos rezultatas.

Matydami, kad tai yra ir mentaliteto klausimas ir dauguma piliečių gyvena korupcinėje subkultūroje, prieš dvejus metus pradėjome prevencinę akciją „Kyšis išpurvina“, policijos pareigūnai ėmė šviesti visuomenę, aiškinti, kad šioje veikoje yra dvi pusės – kyšį duodantis ir jį imantis“, – sakė jis.

Popierinės priemonės

Paklaustas, ar policininkų ir medikų skaidrumo standartai Lietuvoje vienodi, E. Jablonskas teigė: „Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai ir išlygų čia negali būti. Neliečiamųjų nėra, tik gal ne visi vienodai suvokia šią problemą ir nesiima veiksmų ar sprendimų su ja kovoti, o dažnu atveju deklaruojamos priemonės ir lieka priemonėmis „ant popieriaus“.

Visų pirma pati institucija, organizacija turi pripažinti, kad tai yra problema. Toliau reikia noro, valios bei ryžto pradėti spręsti šią problemą ir kovoti su šiuo reiškiniu.

Policija labai atvirai sako, kad korupcija pas mus sistemoje egzistuoja, tačiau atvirai tai pripažindami, mes labai aktyviai su tuo kovojame ir tikrai matome realius rezultatus ir besikeičiančią situaciją. Jei organizacija nemato pas save tokios problemos, naivu tikėtis, kad ją kažkas imsis aktyviai spręsti. Nereikia bandyti apgaudinėti savęs ir kitų kalbomis, kad tai tik dovanos ir nieko daugiau.

Baudžiamajame kodekse sąvokos „dovana“ nėra, ten rasime tik straipsnį „Kyšininkavimas“. Siekdami rodyti pavyzdį manome, kad visuomenė, tarnybos, verslas turėtų taip pat prisiimti atsakomybę, veikti skaidriai, taip sukuriant pasitikėjimą vieni kitais ir ekonominę gerovę.“

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...