captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiosios Britanijos derybos su ES: kas laukia esamų ir būsimų imigrantų

Europos Sąjungos šalių lyderiai Briuselyje susirinko nuspręsti Jungtinės Karalystės ateities aljanse. Daugumos šalių vadovai nepritaria vienam ar kitam Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono reikalavimui, kuriuos patenkinus šalis nerengtų referendumo dėl išstojimo iš ES.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šalys narės pasidalijo į priešingas stovyklas

Rytų Europos šalių blokas mėgina sušvelninti ministro pirmininko planus apriboti vaiko išmokas imigrantams, kurių atžalos gyvena kitose šalyse. Taip pat didžiulį nepasitenkinimą kelia planai sustabdyti naujų socialinių pašalpų skyrimą užsieniečiams.

Tuo pat metu kitų šalių grupė, su Belgija priešakyje, prieštarauja Jungtinės Karalystės atsiskyrimui nuo Sąjungos ir siūlo siekti, kad ji būtų „glaudesnė nei bet kada anksčiau“. Prancūzija nepritaria britų reikalavimui apsaugoti ES šalis, kurios dar neįvedė, o gal ir neįves euro.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel palaiko D.Cameroną, jau ne kartą pareiškusi, kad dauguma jo reikalavimų – pagrįsti ir reikalingi, bet neslėpė, kad jie turi įtakos ne tik britams. „Tai toli gražu nėra tik Didžiosios Britanijos reikalavimai. Tai – visos Europos reikalavimai“, – sakė A.Merkel. Čekijos prezidentas Bohuslavas Sobotka tvirtino esantis pasiruošęs deryboms, tačiau tik tuo atveju, jei nenukentės jo piliečiai.

Lenkijos vyriausybė nepritaria pašalpų naujiems imigrantams įšaldymui ketveriems metams ir vadina tai diskriminacija. Lenkija reikalauja, kad Didžiosios Britanijos susitarimai su ES nebūtų taikomi jokioms kitoms sąjungos šalims. Tuo tarpu Liuksemburgo vyriausybė tvirtina priešingai, šalis reikalauja, kad visi susitarimai būtų taikomi ir kitoms šalims.

Maltos vyriausybė palaiko Liuksemburgą ir nepritaria išimtinėms, tik Jungtinei Karalystei taikomoms, taisyklėms. Manoma, kad tokios mažos šalys, taps pagrindinėmis Lenkijos bei Rytų Europos šalių bloko oponentėmis derybose. Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis šią savaitę susitiko su Europos Tarybos prezidentu Donaldu Tusku, kad aptartų derybų klausimus. Paaiškėjo, kad Rumunijos pozicija viršūnių susitikime bus panaši į Lenkijos, mat rumunų Didžiojoje Britanijoje taip pat labai daug.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat įspėjo dėl galimos migrantų diskriminacijos, tačiau pripažino, kad diskusijoje palikta pakankamai erdvės manevrams bei deryboms. Latvijoje apsilankęs D.Cameronas pareiškė, kad nebuvo pasitiktas meilės kupinais šūksniais. Šalies premjerė Laimdota Straujuma pareiškė aiškiai ir garsiai – dėl Didžiosios Britanijos pateiktų reikalavimų neturi būti trukdomas laisvas ES piliečių judėjimas.

Slovėnijos vyriausybės lyderis Miro Ceraras įsitikinęs, kad svarbiausia derybose nepamiršti laisvo piliečių judėjimo ES. Taip pat neslėpė, kad Slovėnija nori, jog Jungtinė Karalystė liktų ES, tad yra pasiruošęs deryboms. Airijos ministras pirmininkas Endas Kenny'is pritarė Slovėnijai teigdamas, kad darys viską, jog Didžioji Britanija liktų aljanse. „Europa bus kur kas stipresnė turėdama Didžiąją Britaniją, kaip centrinę ir pagrindinę narę“, – sakė Airijos premjeras.

Diskusija dėl galimo referendumo vyks 24 valandas ir planuojama, kad sprendimas bus priimtas iki vasario 19-osios pietų. Derybose dalyvaujantys britų pareigūnai neslepia, kad atlikti ir nuspręsti reikia daug, o aptariamos problemos – labai didelės.

Šis įvykis reikšmingas ne tik Jungtinei Karalystei bei migrantams visoje ES, bet ir euro zonos ekonominei padėčiai. Mat Didžioji Britanija reikalauja dalinio suvereniteto bei leidimo keisti šalies pašalpų sistemą ir migrantų politiką be ES kišimosi.

Grėsmės esamiems ir būsimiems imigrantams – neapibrėžtos

Pagrindinis klausimas, dėl kurio kyla daugiausiai diskusijų derybose dėl Jungtinės Karalystės narystės ES, neabejotinai – pašalpų sistema. Šalies vyriausybė pateikė duomenis, kuriuose tvirtinama, kad 43 proc. imigrantų kreipiasi dėl pašalpų per pirmus metus nuo atvykimo.

Darbo ir pensijų departamentas tikina, kad „kokias nors“ pašalpas gauna nuo 37 proc. iki 43 proc. šalyje gyvenančių užsieniečių. Toje pačioje ataskaitoje rašoma, kad 66 proc. pašalpas gaunančių imigrantų – dirbantys.

Tyrime registruotos migrantų šeimos, apibrėžiamos, kaip „šeimos, kurių bent vienas narys – užsienietis, turintis nacionalinio draudimo numerį“. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 1,1 mln. šeimų, kurių vienas narys – britas, o kitas – imigrantas. Tai reiškia, kad į statistiką apie pašalpas gaunančius imigrantus įtraukiama ir dalis britų, tad vyriausybės pateikti skaičiai – netikslūs.

D.Camerono reikalavimuose dėl išmokų dirbantiems imigrantams sustabdymo ketveriems metams nurodoma, kad tai galiotų tik naujiems atvykėliams.

Tad šiuo metu šalyje dirbančių ir socialines pašalpas gaunančių užsieniečių šis pakeitimas nepaliestų. Šiam reikalavimui pritaria dauguma Sąjungos šalių, mat tai gali būti karti piliulė, kurią teks praryti norint išlaikyti Didžiąją Britaniją ES. Kita vertus, ketverių metų laikotarpis laikomas per ilgu, tad derybų metu jis gali būti gerokai sutrumpintas.

ES šalys pasiūlė D.Cameronui pritaikyti pašalpų mažinimą ir britams, kurie šiuo metu dėl pašalpų gali kreiptis sulaukę 18-os metų. Premjeras griežtai atsisakė šios idėjos, todėl sulaukė griežtos kritikos dėl užsieniečių diskriminacijos.

Siekiant sumažinti „pašalpų turizmą“ prašoma suteikti teisę sutrumpinti laiką, per kurį darbo netekęs užsienietis galėtų kreiptis dėl bedarbio pašalpos ir uždrausti pašalpos prašyti vos atvykus. Šis prašymas daugelio šalių taip pat laikomas diskriminacija, tad jam nepritariama.

Dar viena socialinių išmokų sistemos pataisa, kuri, pasak Jungtinės Karalystės vyriausybės, turėtų sumažinti imigracijos mastą – vaiko išmokos užsienyje gyvenantiems imigrantų vaikams. Šis reikalavimas gali būti patenkintas, mat ES narės sutinka dėl to derėtis.

Tačiau ekspertai įsitikinę, kad nutraukus išmokas kitose šalyse gyvenančioms atžaloms, imigracijos srautas į Jungtinę Karalystę padidėtų. Mat tėvai, negalintys finansiškai išlaikyti savo vaikų kitose šalyse, galimai juos atsivežtų į Didžiąją Britaniją ir prašytų kitokių pašalpų, į kurias turėtų teisę, nes jie patys nebūtų priskiriami naujiems atvykėliams. Padaugėjus užsieniečių vaikų padidėtų jų skaičius mokyklose, kas sukeltų naujų problemų švietimo bei sveikatos sistemose.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems imigrantams, įskaitant ir lietuvius, daug pakeitimų nežadama.

Nuolatiniams gyventojams nebus taikomas pašalpų ribojimas ar mažinimas, tačiau gali būti nutrauktos socialinės išmokos vaikų užsienyje išlaikymui. Atsakymai į šiuos klausimus paaiškės vasario 19 dieną, pasibaigus deryboms Briuselyje.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...