captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: finansavimas privačioms ligoninėms ir poliklinikoms nemažės

Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštame sveikatos apsaugos reformos plane apie finansavimo privačioms ligoninėms arba poliklinikoms mažinimą tikrai nekalbama, sako Premjeras Algirdas Butkevičius.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštame sveikatos apsaugos reformos plane apie finansavimo privačioms ligoninėms arba poliklinikoms mažinimą tikrai nekalbama, sako Premjeras Algirdas Butkevičius.

„Strateginiam plane, kurį yra paruošusi Sveikatos apsaugos ministerija, tikrai nėra kalbama apie finansavimo sumažinimą privačioms ligoninėms ar poliklinikoms“, – penktadienį po susitikimo su privačių ir valstybinių sveikatos gydymo įstaigų vadovais sakė Premjeras.

Pasak A. Butkevičiaus, pasitarimo metu kalbėta apie tai, kad turi būti nustatyta tvarka, kokios paslaugos gali būti teikiamos privačiame sektoriuje ir kokios – valstybės sektoriuje ir kaip jos bus finansuojamos.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog privatūs gydytojai ten, kur esama ir valstybinių gydymo įstaigų, turės ieškotis naujų vietų, Vyriausybės vadovas tai paneigė.

„Niekas kitos vietos nesiieškos. Ta sistema, kuri veikia, ji ir toliau funkcionuos, bet aprašyta tam tikrais reglamentais, ką pasiūlė ir profesionalai medikai – kokia yra atsiskaitymo tvarka, kokias paslaugas gali teikti vieni ir kiti, iki kokio lygio tos paslaugos gali būti suteikiamos – ar gali būti ir operacijos atliekamos ir gydymas ar laboratoriniai tyrimai“, – aiškino A. Butkevičius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto direktoriaus pavaduotojo profesoriaus Raimundo Sakalausko, taip pat dalyvavusio susitikime, teigimu, susitikimo metu konkrečių susitarimų ir nesiekta, tik aptartos esamos problemos, skirtingi požiūriai ir galimybės jas spręsti. Anot jo klaidinga teigti, kad privačių ir valstybinių gydymo įstaigų interesai iš esmės nesutampa.

„Pastaruoju metu galbūt kai kurios problemos arba neišspręsti klausimai buvo užaštrinti, ir ne visuomet adekvačiai klausimų aktualumui“, – sakė jis.

Pasak profesoriaus, atsakyti į klausimą, kaip Lietuvoje reikėtų reformuoti medicinos sistemą ir koks joje turi egzistuoti privataus ir valstybinio sektoriaus santykis, pasakyti bus galima tik sudarius darbo grupę, išdiskutavus problemas ir paruošus įstatymų projektus, kurie tuomet bus pateikti visuomenei.

Paklaustas, ar privataus sektoriaus finansavimo tvarka turėtų būti keičiama, R. Sakalauskas teigė, kad pirmiausia reikia apsibrėžti sąvokas.

„Ką reiškia – finansavimo tvarka? Ta finansavimo tvarka turbūt nėra pakankamai apibrėžta, jeigu mes kalbėsime apie tvarkas, kurios egzistuoja kitose šalyse. (...) Ir privati medicina, ir valstybinė medicina yra įstatyme įteisinta. Klausimas turbūt esminis – kaip atrodys privatus sektorius nacionalinėje sveikatos sistemoje? Yra skirtingi modeliai įvairiose šalyse“, – sakė profesorius.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius po susitikimo žurnalistams sakė, kad jis buvo labai svarbus, jo metu iškeltos sisteminės problemos.

„Visi strateginio pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad tokia sukelta konfrontacija, kuri yra dabar, ji niekur neveda ir yra žalinga tiek pacientams, tiek gydytojams. (...) Problemas, kurias turime ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose, reikia spręsti prie stalo susėdus ir kalbantis, o ne išklausius vieną pusę, o kitos pusės negirdint“, – sakė L. Paškevičius.

Anot jo, SAM, privačių gydymo įstaigų, valstybinių gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų atstovai pirmiausia turi apsispręsti dėl bendro veiksmų plano ir paruošti nacionalinę sveikatos strategiją, o tik tuomet turi būti keičiami įstatymai.

Šiuo metu SAM paruošto strateginio plano privačių gydymo įstaigų atstovai, pasak L. Paškevičiaus, dar nėra matę, todėl ir komentuoti jo negali.

„Mes nesame matę, kokia yra parengta strategija. Mes esame dalyvavę, kada buvo rengiami sveikatos sistemos plėtros metmenys 2011–2020 metams. Deja, sprendimai dažnai yra prieštaringi Seimo nutarimu patvirtintiems metmenims. Ir mes prašėme, kad jei yra rengiama strategija, kad būtume mes įtraukti, būtų įtrauktos ir pacientų organizacijos, ir gydytojai, kad dalyvautume kartu parengiant strategiją, o ne taip, kad parengiamas dokumentas nedalyvaujant visoms pusėms, jo kokybė abejotina, ir tada būna daug ugnies, kurios nereikėtų“, – kalbėjo L. Paškevičius.

Pagrindinis prioritetas naujoje strategijoje, anot L. Paškevičiaus, turi būti suteiktas pacientui ir jo pasirinkimui – ar jis nori rinktis privačią, ar valstybinę gydymo įstaigą, ir kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai eitų paskui pacientą.

„Svarbiausia, kad paslaugos būtų kokybiškos ir saugios. Tikrai turbūt nėra esmė, kur valstybė siųstų pacientą – ar į privačią, ar į valstybinę“, – pabrėžė jis.

Anot L. Paškevičiaus, jei privatus kapitalas reikiamą medicinos įrangą įsirengia savo lėšomis, tai reiškia, kad valstybei nebereikia investuoti į infrastruktūrą, todėl daugiau pinigų iš privalomojo draudimo fondo gali būti skirta paslaugų apmokėjimui.

„Žmogus turi teisę gauti apmokėjimą, nes jis visą gyvenimą dirba, moka sveikatos draudimo įmokas, solidariai pasidalina su kitais pacientais. Bet kai ateina į privačią įstaigą, jau sistema solidariai neveikia su juo pačiu, jis negauna apmokėjimo iš Ligonių kasų. Mūsų galva, tai yra blogai“, – dėstė privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

ELTA primena, kad Seimas sausį nepritarė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio teiktoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtų buvusios pakeistos sutarčių tarp Ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudarymo sąlygos.

Prieš balsavo ne tik didžioji dalis opozicijos, bet ir dalis valdančiąją koaliciją sudarančių partijų atstovų.

Premjeras A. Butkevičius yra sakęs, kad V. Andriukaitis įstatymo projektą, kuriuo būtų pakeista privačių gydymo įstaigų finansavimo tvarka, Seimui pateikė per daug skubotai, tačiau tai yra viena būsimos pertvarkos sveikatos apsaugos sistemoje dalių.

„Tai yra viena priemonė, išimta iš sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos bendro plano“, – sakė Premjeras, paklaustas, ar pritaria V. Andriukaičio teiktam įstatymo projektui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė idėją, kad Ligonių kasų pinigai neturėtų būti skiriami privačioms įstaigoms, apibūdino kaip „šiek tiek juokingą“ ir sakė, kad tai būtų grįžimas į sovietinius laikus.

Lietuvos pacientų organizacijų vienijančios atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė ir gydytojai teigė esą įsitikinę, kad V. Andriukaitis privalo paisyti šalies pacientų teisės savo nuožiūra rinktis gydymo įstaigas. Pasak V. Augustinienės, dėl ministro planų gali nukentėti ir pacientai, ir gydytojai.

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas vasario 7 d. kalbėdamas apie sveikatos apsaugos reformos gaires sakė, kad apie tai reikia diskutuoti, tačiau jokių staigių sprendimų nebus.

Pats V. Andriukaitis yra sakęs, kad jo siūlomų reformų centre yra būtent pacientas, todėl žmonės neturėtų kreipti dėmesio į gąsdinimus, esą gali negauti reikiamos pagalbos.

„Sistemą būtina pertvarkyti. Reikia visur įvesti normalias procedūras, taisykles, standartus, sutvarkyti valdymą, vadybą. Visiškai nesvarbu, ar gydymo įstaiga privati, ar valstybinė, ligonis abiem atvejais turi jaustis oriai, saugiai, gauti geros kokybės paslaugas ir nejausti diskriminacijos. O šiandien ji yra – kai vienas žaibiškai gali prisidaryti tyrimų pilną kišenę pagal savo piniginės storį, o kitam tenka laukti kelis mėnesius“, – sakė V. Andriukaitis. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...