captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: tyrimas dėl DP pinigų kilmės reikštų kišimąsi į teisėsaugos darbą

Tirti Darbo partijos neapskaitytų beveik 7 mln. eurų (24 mln. litų) kilmę turi teisėsauga, o parlamentinis tyrimas šiuo klausimu reikštų kišimąsi į jos darbą, sako premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius po susitikimo su „darbiečių“ pirmininku europarlamentaru Valentinu Mazuroniu.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Radome sutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (dėl V.Gapšio apkaltos – BNS), tikimės, kad šiam sprendimui bus pritarta. Dėl komisijos sudarymo – tirti prieš dešimtį metų vykusius Darbo partijos finansinius dalykus, aš traktuoju, kad tai kišimasis į teisėsaugos institucijų darbą ir (vertinu) kaip politikų spaudimą teisėsaugos institucijoms. Socialdemokratai ir aš ne kartą esame pabrėžę, kad nebūtų trukdoma teisėsaugos institucijoms nagrinėti tas problemas, jei jos iškyla, o ypač įvertinus, kad artėja rinkimai – neturi būti sudaromos sąlygos politikavimui ir tos kortos išnaudojamos“, – BNS pirmadienį sakė A. Butkevičius.

Anot jo, kreipimąsi į KT nuspręsta palaikyti „vien dėlto, kad nebūtų sudaryta galimybė opozicijai spekuliuoti artėjant Seimo rinkimams, kad kas nors trukdo gauti išsamią informaciją iš teisėsaugos institucijų“.

Vidinė apskaita – slapta

Su Darbo partijos vadovu dar sergantis premjeras susitiko savo rezidencijoje Turniškėse. Į darbą jis žada grįžti trečiadienį.

Paklaustas, ar jam pačiam nekyla klausimų dėl Darbo partijos neapskaitytų lėšų kilmės, A. Butkevičius pakartojo, kad šiuos klausimus turi aiškintis tik teisėsauga.

„Teisėsaugos institucijos ir turi atsakyti į šituos klausimus. Ar įsivaizduojate, kaip Seimo nariai gali šituos dalykus išnagrinėti ir išsiaiškinti? Aš jau čia kalbu kaip neblogai išmanantis finansus. Yra finansinė ir menedžmento apskaita, arba vidaus apskaita, pagal įstatymus vidinė apskaita yra kaip slapta informacija tik vidaus naudojimui. Tu niekada neturėsi teisės pasinaudoti, tik teisėsaugos institucijos gali gauti tą informaciją priėmus sprendimus prokurorams ir teisėjams. Tai būtų tikrai politiniai žaidimai“, – sakė vyriausybės vadovas.

Generalinė prokuratūra kaltino Darbo partiją, kad ji 2004–2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (6,6 mln. eurų) išlaidų. Tačiau ir Vilniaus apygardos, ir Apeliacinis teismai partijos atžvilgiu bylą nutraukė, nes ji buvo reorganizuota į kitą juridinį asmenį.

L. Graužinienė žadėjo dirbti kaip komandos žmogus

A.B utkevičius sakė su V. Mazuroniu aptaręs ir Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės klausimą bei teigė buvęs patikintas „darbiečių“ vadovo, kad „Seimo vadovė dirbs kaip komandos žmogus“.

„O laikas parodys“, – pridūrė premjeras.

„Aiškiai išsakiau savo mintis, kad Seimo vadovybė turi kalbėti, ką ruošiasi artimiausiu metu padaryti, įgyvendinti, kad visuomenė žinotų, kokie yra pavasario sesijos prioritetai, kad jie būtų praktiškai įgyvendinti (...)  ir pasakyti, kurie bus įgyvendinti iki kadencijos pabaigos, o kurie klausimai irgi turėtų būti pradėti svarstyti gal, bet gal nebus užbaigti... Bet nepradėti nuo tam tikro pesimizmo ir kažkokios neveikos kai kada vidinės kritikos“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, su V. Mazuroniu kalbėta, kad socialinis modelis, dėl kurio abejonių anksčiau yra išsakiusi L. Graužinienė, turi būti pradėtas svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

„Dar kartą iš Darbo partijos pirmininko išgirdau, kad socialinis modelis turi būti svarstomas Seime ir, jei yra kažkokios kitos problemos, jos turi būti svarstomos komitete ar politinėje taryboje, bet procesas turi prasidėti ir būtų gerai, kad jis būtų užbaigtas pavasario sesijoje“, – tvirtino A.Butkevičius.

Klausimų kyla dėl „dvaro“ statybų, bet ne dėl nutarimo

Vyriausybės vadovas taip pat minėjo, jog V. Mazuronio kaip buvusio aplinkos ministro teiravosi, kokiu pagrindu vadinamajam Vijūnėlės dvarui Druskininkuose buvo išduoti statybos leidimai.

Premjeras teigė būtent dėl to matąs problemą ir keliąs klausimus, o ne dėl vyriausybės nutarimo, kuris, kaip teigia opozicija, priimtas galbūt siekiant Vijūnėlės statybų įteisinimo.

„Ir R. Malinauskas (Druskininkų meras), ir V. Mazuronis žino mano nuostatas dėl to objekto statybos. Kaip sklypas buvo suformuotas, aš jo paklausiau, kodėl buvo duotas statybos leidimas, kodėl patvirtinti detalieji planai. Tad daugiau kalbėjomės apie šitą pusę – čia yra klausimas. O vyriausybės nutarimas skirtas visiems kurortiniams objektams. Jei būčiau žinojęs, kad tas nutarimas bus susietas su tuo objektu (Vijūnėlės „dvaru“), tai tas klausimas niekada nebūtų atsiradęs darbotvarkėje“, – patikino A. Butkevičius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio keičiant vyriausybės nutarimą ir panaikinant skirsnį dėl kurortų apsaugos zonų. Specialiaisiais liudytojais šioje byloje apklausti aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas, liudytoju – premjeras socialdemokratas A. Butkevičius. Įtariama, kad šis vyriausybės nutarimo pakeitimas galėjo būti naudingas Vijūnėlės „dvaro“ Druskininkuose statytojams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...