captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: Lietuvos gyventojai jaučiasi saugesni

Šalies gyventojai jaučiasi saugesni, rodo naujausios gyventojų apklausos apie viešojo saugumo būklės vertinimą ir požiūrį į teisėsaugos institucijas rezultatai. 
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento iniciatyva atliktos apklausos duomenimis, kurios rezultatai pristatyti penktadienį, svarbiausios viešojo saugumo problemos Lietuvoje, gyventojų manymu, yra smurtiniai nusikaltimai (39 proc.), korupcija (37 proc.) ir eismo saugumas (34 proc.). Ketvirtoje vietoje – nusikaltimai, susiję su narkotikais (28 proc.). Pirmosios trys problemos aktualiausiomis buvo įvardintos ir ankstesniais metais, skyrėsi tik jų eiliškumas, tačiau 2015 m. net 19 proc. gyventojų akcentavo nelegalios migracijos ir pabėgėlių problemą.

Per dešimtmetį, 2005–2015 m., smarkiai išaugo saugumo savo gyvenamojoje vietovėje suvokimas – nuo 47 iki 79 proc., t. y. net 32 procentiniais punktais. Gerėjo ir kiti saugumo suvokimo rodikliai: nuo 40 iki 67 proc. padaugėjo žmonių, manančių, kad jų gyvenamojoje vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, atitinkamai nuo 29 iki 63 proc. padaugėjo gerai kriminogeninę situaciją vertinančių gyventojų.

Gyventojų buvo prašoma įvardyti priežastis, kodėl jie jaučiasi nesaugiai. Tarp dažniausiai minimų buvo labai abstraktūs teiginiai, tokie kaip kriminogeninė situacija, didelis nusikalstamumas, daug įvairių nelaimių. Rečiau buvo minimos konkretesnės priežastys, tokios kaip: nesaugi gyvenamoji aplinka, neapšviestos gatvės, neužtikrintas saugumas viešose erdvėse, asocialūs asmenys, girtavimas viešose vietose. Dar kelios gana dažnai minėtos nesaugumo priežastys susijusios su eismo saugumu: neblaivūs vairuotojai, pėstieji ir dviratininkai, kurie neturi atšvaitų, vairavimo kultūra.

Vertindami tam tikras grėsmes savo gyvenamojoje vietovėje, gyventojai labiausiai nerimavo dėl eismo saugumo (plačiąja prasme), vagysčių iš automobilių ir gyvenamųjų patalpų, taip dėl narkotikus bei alkoholį vartojančių asmenų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į nedidelį gyventojų aktyvumą, nes, kaip rodo apklausa, beveik trečdalis gyventojų per pastaruosius metus nepadarė nieko, kad apsaugotų save, savo artimuosius bei savo turtą. Tik 10 proc. tikrai sutiktų dalyvauti veikloje, rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.

Tyrimo duomenys atskleidė ir dar kelias nerimą keliančias tendencijas. Viena jų, kad net 29 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad jie nesunkiai galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tarp jaunimo taip teigusių buvo dar daugiau – 33 proc. Nerimą kelia ir gyventojų tolerancija kontrabandinių prekių vartojimui: net 43 proc. visiškai ar iš dalies pateisina cigarečių, alkoholio produktų, degalų ir kuro nelegalų vartojimą. Pastebimai daugiau taip manančiųjų buvo tarp skurdžiau gyvenančių žmonių bei tose savivaldybėse, kurios yra prie sienos su Rusija.

Iš visų tirtų institucijų gyventojai geriausiai vertino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) ir policijos darbą. Per pastarąjį dešimtmetį teigiamai policijos darbą vertinančiųjų išaugo nuo 43 iki 71 proc. Išaugo ir kitų VRM pavaldžių institucijų darbo vertinimas: VPGT, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos. Tačiau šių institucijų vertinimui didesnę įtaką daro žiniasklaida, o ne asmeninė patirtis – su jomis susiduria vos keli procentai gyventojų, jie tik apytiksliai įsivaizduoja šių institucijų darbą, ir nemaža dalis (iki ketvirtadalio) neturi apie jas nuomonės.

Policija ir Bendrasis pagalbos centras (BPC) yra tos institucijos, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai. Tyrimo duomenimis, asmeniniai kontaktai su šiomis institucijomis turi įtakos jų veiklos vertinimui. Gyventojai, kurie turėjo reikalų su policija, jos darbą vertina šiek tiek geriau nei neturėjusieji. Įdomi situacija dėl BPC vertinimo – su ja turėjusieji reikalų šios tarnybos darbą vertinau daug geriau nei neturėjusieji. Svarbu ir tai, daugeliu atvejų gyventojai yra linkę kreiptis pagalbos numeriu 112, ypač tuomet jei: kiltų gaisras, prireikus medikų pagalbos, pastebėjus eismo įvykį, pastebėjus gulintį žmogų ar dingus vaikui.

Viena iš svarbiausių policijos veiklos sričių yra reagavimas į iškvietimus. 8 iš 10 žmonių, kurie turėjo reikalų su policija, pritaria teiginiui, kad policijos pareigūnai greitai reaguoja į iškvietimus, o neturėjusiųjų reikalų su policija nuomonė buvo daug prastesnė – šiam teiginiui pritarė tik 51 proc. respondentų.

Gyventojų apklausa pernai rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo atlikta rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ prieš Paryžiaus atakas ir garsiąją Igorio Molotkovo istoriją.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...