captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuogąstauti dėl Vašingtono sprendimo Lietuvai – per anksti

Nors JAV, kurios padidino gynybos biudžetą savo pajėgoms Europoje, sunkiąją ginkluotę pirmiausia ketina dislokuoti Vakarų Europos šalyse, tai nereiškia, kad Rytų Europa lieka it musę kandusi. Karinės technikos apimtys pirmiausia didinamos tose šalyse, kur jai yra jau pritaikyta infrastruktūra, vėliau technika pasieks šalis, kur turės vykti pratybos. Taip LRT.lt sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. LRT televizijos užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas atkreipia dėmesį, kad būtent apie tokius planus JAV kariuomenės ir Gynybos departamento atstovai kalbėjo nuo 2015-ųjų vasaros.
V. Andrulevičiūtės (LRT.lt) nuotr.
V. Andrulevičiūtės (LRT.lt) nuotr.

JAV gynybos sekretoriui Ashtonui Carteriui pranešus apie keturgubai didinamą gynybos biudžetą Rusijos atgrasymui ir JAV karinio buvimo Europoje stiprinimui, paaiškėjo, kad didžioji dalis JAV sunkiosios ginkluotės bus dislokuota Vakarų Europos šalyse. Tačiau nuogąstauti nereikėtų – reikėtų atidžiau įvertinti situaciją, sako A. Matonis.

„Norima, kad žiniasklaidos pranešimuose būtų parašyta, kiek ir kokių tankų kur bus dislokuota, kiek jų galiausiai iš Vokietijos pasieks Lietuvą ir panašiai. Toks požiūris nėra tinkamas.

Faktas – JAV savo biudžete suplanavo gynybos Europoje biudžeto didinimą. Kiekvienas toks projektas – šiuo atveju kalbama apie 3,4 mlrd. dolerių skyrimą – yra pamatuotas, pagrįstas konkrečiais skaičiavimais. Barackas Obama tų skaičių „nenukabino iš lubų“, tai yra karinio planavimo rezultatas“, – pabrėžia A. Matonis.

Pasak pašnekovo, pirmiausia yra padidinama kariuomenės technikos apimtis ten, kur tam yra pritaikyta infrastruktūra, iš kur patogu užtikrinti pajėgų rotaciją.

„B. Obamos dekrete buvo kalbama apie didesnį pratybų skaičių. Faktas, kad tai yra tiesiogiai susiję dalykai – iš pradžių technika, žmonės atsiduria Vokietijoje, kitose Europos šalyse, ten, kur yra nuolatinės JAV pajėgų dislokavimo vietos, o tuomet viskas keliauja į tas šalis, kur turi vykti pratybos“, – aiškina A. Matonis.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad reikėtų džiaugtis tuo, jog JAV, kurį laiką savo strategijoje daugiau dėmesio skyrusi Artimiesiems Rytams, atsigręžia į Europą. 

„Nuogąstauti tikrai nereikėtų, kaip tik reikėtų džiaugtis, kadangi transatlantinis ryšys gynybos prasme atsigauna. Dar prieš metus kalbėjome apie JAV posūkį Azijos link, apie tai, kad JAV strategija Europoje netenka prasmės, tačiau šiandieną matome, kad dėmesys Europai didėja.

Nematyčiau didelių problemų, kad didžioji technikos dalis yra dislokuojama Vakarų Europoje, kur pajėgumai ją priimti yra didesni“, – kalba L. Kasčiūnas.

Konkretesnių sprendimų dėl didesnio Vidurio ir Rytų Europos apginamumo, pasak pašnekovo, reikėtų tikėtis artėjančiame NATO viršūnių susitikime.

„Žinoma, mes visada norime daugiau NATO priemonių, tačiau žingsnis po žingsnio prie to artėjame. Palyginkime tai, ką turėjome prieš trejetą metų, su tuo, ką turime dabar.

Vasarą vyks NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje. Ten jau artėsime prie kolektyvinių sprendimų. Daugiau jų bus skirta Rytų ir Vidurio Europos apginamumui, bus kalbama apie nuolatinius pajėgimus šiame regione. Manau, NATO viršūnių susitikime bus pasiekta didesnio apginamumo ir atgrasymo perspektyvų. Tačiau nemažai namų darbų turėsime padaryti ir patys“, – tikina L. Kasčiūnas.

LRT televizijos užsienio naujienų redaktorius V. Pugačiauskas atkreipia dėmesį į tai, kad Baltieji rūmai išplatino pranešimą, kur pranešė 3,4 mlrd. JAV dolerių stiprinsiantys „išankstinį karinių atsargų dislokavimą“ (angl. Army Prepositioned Stock). Apie šiuos planus, pasak V. Pugačiausko, JAV kariuomenės atstovai kalbėjo dar 2015-ųjų birželį. Šias karinės technikos atsargas nuo pat pradžių buvo suplanuota saugoti bazėse, esančiose Vakarų Europoje.

Tokių atsargų kaupimas tam tikrose bazėse, kaip 2015-aisias yra minėjęs generolas leitenantas Gustavas Perna, užtikrina geresnes galimybes, reikalui esant, jas perkelti į reikiamą vietą, pagerina galimybes greičiau reaguoti į grėsmes.

Milijardai prieš Rusijos agresiją

JAV kitais metais išleis 3,4 mlrd. JAV dolerių prieš Rusijos agresiją ir didins JAV pajėgų buvimą rytinėse Europos šalyse, praeitą savaitę pareiškė antradienį gynybos sekretorius A. Carteris.

„Mes stipriname savo padėtį Europoje, kad paremtume savo sąjungininkes NATO aljanse Rusijos agresijos akivaizdoje“, – sakė A. Carteris, pridurdamas, kad 3,4 mlrd. dolerių suma yra keturguba palyginus su pernykšte.

„Tai finansuos daug ką. Bus daugiau rotuojamų JAV pajėgų Europoje, daugiau mokymų ir pratybų su mūsų sąjungininkais, daugiau iš anksto dislokuotos karo technikos, taip pat bus tobulinama jai jai palaikyti reikalinga infrastruktūra“, – sakė jis.

Administracijos pareigūnai sakė, kad papildomos NATO pajėgos turėtų tapti signalu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Vakarų šalys vis dar labai įtariai vertina jo planus tame regione, nors separatistinis konfliktas Ukrainoje pastaruoju metu aprimo, rašoma naujienų agentūros BNS pranešime.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...