captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokios mokyklos bus po 10 metų?

Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, senstant pedagogų kartai, švietimo sistema susiduria su pokyčių iššūkiais: ieškoma būdų mokinius ugdyti remiantis užsienio patirtimi bei diegti naujovių, tačiau skirtingų šalių švietimo modelius pritaikyti Lietuvoje kol kas sudėtinga.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jokių egzaminų, mokinių konkurencijos ir mokytojų kontrolės – tokią švietimo sistemą taiko suomiai ir ja labai didžiuojasi. O taip ugdomų mokinių rezultatai – esą vieni geriausių pasaulyje. Suomijoje mokytojo profesija – tokia pat siekiama, kaip mediko, ekonomisto ar teisininko. Ir ne tik dėl prestižo, bet ir panašaus darbo užmokesčio. Į vieną vietą pretenduoja 20 kandidatų.

„Mes neturime nacionalinių, mokyklos baigimo egzaminų ar testų. Žinoma, naudojame tam tikrus testus kaip pavyzdžius. Turime regiono ar mokyklos specifinę informaciją, tačiau ji nėra skelbiama. Mes siekiame išvengti bet kokio mokyklų klasifikavimo. Suomijoje turime labai stiprias rajonines mokyklas, todėl praktiškai visi lanko arčiausiai esančias namų“, – teigia Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas Riku Honkasalo.

Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, nors tokia švietimo sistema Suomijoje pasiteisino, šį modelį pritaikyti kitoje kultūrinėje erdvėje – Lietuvoje – būtų pernelyg sudėtinga dėl nusistovėjusių tradicijų ir mentaliteto.

„Kalbant apie švietimą, jis remiasi tautos mentalitetu. Suomiško mentaliteto negalime perkelti į Lietuvą. Principas „kopijuoju-keliu“ švietime neveikia. Tai turime suprasti,o Suomijos pavyzdį galime pasižiūrėti kaip tam tikrų tendencijų ir ypatybių [pavyzdį], bet jokiu būdu ne kaip atskaitos tašką savo sistemai“, – tikina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Pasak švietimo darbuotojų, Lietuvoje kasmet į mokyklas ateina vis drąsesni ir laisvesni mokiniai, o mokytojai sparčiai sensta. Tad kol pedagogų kolektyvas neatjaunės, kalbėti apie kardinalias ugdymo naujoves ir perspektyvas – sudėtinga.

„Tie žmonės, kurie dirba mokyklose, yra labai panašaus amžiaus. Universitetai teisingai kelia klausimą, ar tikrai turėsime mokytojų po 10 metų. Nes vienu metu išeis didelis skaičius pedagogų, kurie buvo parengti ne visai šiuolaikiškai mokyklai, o mums reikia jau dabar rūpintis, kad starto tada turėtume pedagogų kartą, kuri parengta šiuolaikinei mokyklai“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė.

Pasak Suomijos švietimo atstovo, Lietuvos mokyklų tinklas gana stiprus, tačiau norint turėti kompetentingų ir pokyčiams pasirengusių pedagogų, būtina stiprinti jų parengimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...