captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė ilgametis diplomatas V. A. Dambrava

Eidamas 96 metus mirė iškilus Lietuvos diplomatas, valstybės ir visuomenės veikėjas ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava. Užuojautą dėl diplomato mirties pareiškė valstybės vadovai bei buvę jo kolegos.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kaip LRT RADIJUI sako buvęs užsienio reikalų ministras, europarlamentaras Algirdas Saudargas, ambasadorius V. A. Dambrava visada buvo Lietuvos diplomatų mokytojas, neįkainojamas Lietuvos diplomatijos turtas. 

„Tai – itin didi asmenybė. Jis buvo iš tos kartos, iš kurios galėjome mokytis“, – LRT RADIJUI sako A. Saudargas.

Nuo 1992 metų dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Venesueloje, specialiųjų misijų ambasadoriumi Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, taip pat Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ministru Ispanijoje. V. A. Dambrava yra sakęs, kad diplomatinis darbas nėra vien turistinė veikla.

V. A. Dambrava yra apdovanotas Gedimino antrojo ir trečiojo laipsnio ordinais.

D. Grybauskaitė: netekome nuoširdžiausios tarnybos savo šaliai patrioto

Kaip rašoma prezidentės užuojautoje, netekome iškilaus Lietuvos diplomato, atsidavimo ir nuoširdžiausios tarnybos savo šaliai patrioto.

„V. A. Dambrava kolegas ir draugus visada žavėjo savo entuziazmu ir energija bei didžiuliu atsakomybės jausmu. Mūsų valstybės okupacijos metu, jo kilni asmenybė tapo neatsiejama ir Lietuvos įvaizdžio dalimi, ilgametės ir turtingos V. A. Dambravos karjeros metu, padėjusi žmonėms visame pasaulyje pažinti mūsų šalį“, – rašoma pareiškime.

Nepaisydamas priverstinio Tėvynės palikimo, V. A. Dambrava išliko ištikimiausias savo valstybės pilietis, visada garbingai gynęs Lietuvos interesus ir puoselėjęs lietuvybę. Grįžęs į Tėvynę lemiamais valstybės atkūrimo metais, V. A. Dambrava atsakingai ėmėsi labai svarbaus Lietuvai diplomatinio darbo, vėl tvirčiausiai gindamas jos interesus. Nenuilstama ir nuoširdi šio Lietuvos diplomato veikla buvo nepakeičiama įtvirtinant mūsų šalį kaip nepriklausomą, saugią, ir gerbiamą valstybę – neatskiriamą Europos ir visos euroatlantinės bendruomenės dalį.

V. Landsbergis: Lietuva neišnaudojo visų V. A. Dambravos gabumų

Lietuva neišnaudojo visų mirusio diplomato V. A. Dambravos gabumų įsitvirtindama tarptautinėje politikoje ir siekdama energetinės nepriklausomybės, sako pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

„Mes, kaip valstybė, ne visiškai panaudojome ir pasinaudojome jo gabumais, jo iniciatyvomis, jo sugebėjimais įtvirtinti Lietuvą tarptautiniuose politiniuose ir ekonominiuose, energetiniuose reikaluose, kuriuos jis gerai suprato ir stengėsi, kad Lietuva greičiau ir anksčiau išeitų į energetinę nepriklausomybę, kurios kelyje jau esame nemažai pasiekę“, – BNS šeštadienį sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas.

„Galėjome pasiekti anksčiau ir daugiau, jei būtume pasinaudoję visais jo patarimais ir pastangomis“, – pridūrė jis.

V. Landsbergio teigimu, V. A. Dambravos įnašas Lietuvos diplomatijai nėra gerai suvokiamas šalyje ir tam reikia didesnio istorikų susidomėjimo juo, kad „mes visi suvoktume, kokį žmogų Lietuva turėjo“.

Pasak jo, diplomatiniuose ir politiniuose sluoksniuose V. A. Dambrava ryšių turėjo dar iki oficialiai jam ateinant į Lietuvos diplomatinę tarnybą.

V. Landsbergis taip pat sakė pažinojęs V. A. Dambravą nuo jaunystės.

„Labai džiaugiausi, kad jis sutiko ateiti į bendrą Lietuvos valstybės ir diplomatinį darbą. Nors jis buvo kuklus, nuoširdžiai kuklus, tarsi abejodamas, kad galės būti naudingas, o buvo nepaprastai naudingas. Jis padėjo mums
išplėsti ryšius į Lotynų Amerikos šalis. O paskui ir Ispanijoje“, – pasakojo konservatorius.

Jo teigimu, V. A. Dambrava buvo giliai mąstantis ir giliai tikintis žmogus, palikęs tekstų, kuriuos verta pažinti ir studijuoti. Pasak V. Landsbergio, jis galėjo būti didelis mokytojas jauniausiai Lietuvos diplomatų kartai.

„Noriu paraginti kad šie jauni diplomatai atrastų jo raštus ir studijuotų“, – sakė V. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras pareiškė užuojautą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė užuojautą ambasadoriaus šeimai ir artimiesiems.

„Nuoširdžiai užjaučiu dėl skaudžios netekties Jūsų šeimą ir visus Vytauto Antano Dambravos artimuosius. Praradome iškilią asmenybę, profesionalų diplomatą, nuoširdų draugą. V.A.Dambravos ilgametė veikla ir kova už Lietuvos laisvę, garbingas atstovavimas mūsų šaliai daugelyje užsienio valstybių yra pavyzdys jaunajai diplomatų kartai,“ sakoma užuojautoje.

„Niekada nepamiršime Jo nuveiktų darbų, žavėsimės Jo ryžtu visur ir visada rūpintis Tėvyne,“ rašoma užuojautos tekste.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad ambasadorius buvo vienas ryškiausių politinės kultūros puoselėtojų ir teisių gynėjų už jos ribų. 

L. Graužinienė: netekome visa širdimi Lietuvai tarnavusio žmogaus
 
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Lietuvos Respublikos Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl V. A. Dambravos mirties.
 
„Netekome iškilaus, garbingo, visa širdimi Lietuvai tarnavusio žmogaus. Šią tarnystę jis suvokė kaip savo gyvenimo misiją ir pašaukimą. Nei laikas, nei tūkstančiai kilometrų nepakeitė šios jo nuostatos. Vytautas Antanas Dambrava visais geriausiais aspektais atstovavo Lietuvai – savo charizmatiška asmenybe, nepaprasta erudicija, meile tėvynei ir atsakingu darbu jos labui“, – teigia Seimo vadovė.

Režisieriaus T. Ribaičio filme V. A.Dambravos – žurnalisto ir politiko, JAV diplomato, savo darbuose ir politinėje veikloje visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyrusio Lietuvos laisvei; po Nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos diplomato biografinis portretas: gyvenimas ir veikla. Filmą žiūrėkite čia.

***

Sovietmečiu išeivijoje gyvenęs V. A. Dambrava atkūrus nepriklausomybę 1992– 1999 metais dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Pietų Amerikos šalyse – buvo Lietuvos atstovu Kolumbijai, Argentinai, Brazilijai, Urugvajui, buvo specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui.

1999– 2004 metais V. A. Dambrava buvo nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Ispanijai, nuo 2001 metų – taip pat Marokui ir Andorai.

V. A. Dambrava gimė 1920 metais birželio 10 dieną, 1939 metais baigė Utenos valstybinę gimnaziją, po kelerių metų jo šeima patyrė sovietų represijas –

1941 metais birželio 13 dieną tėvai, broliai ir sesuo buvo ištremti į Sibirą.

1944 metais V. A. Dambrava pasitraukė į Vakarus. 1948 metais išvyko į JAV. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas.

1950– 1951 metais dirbo Čikagos lietuvių dienraščio „Draugas“ korespondentu Jungtinėse Tautose. .

1951 metais pradėjo dirbti JAV Valstybės departamento tarnyboje, radijo stoties „ Amerikos balsas“ lietuviškame skyriuje.

1951– 1986 metais dirbo ir JAV informacijos agentūroje (USIA). 1955– 1960 metais vadovavo „Amerikos balso“ specialiosios naujienų tarnybai Europoje,

1960– 1965 metais buvo programų Lotynų Amerikai direktorius. 1965– 1967 metais dirbo JAV Jungtinio viešųjų reikalų departamento Saigone (dab. Ho Ši Mino) radijo programų vedėju, be to, 1966– 1967 metais dėstė Saigono universitete.

Nuo 1969 metų JAV prezidento buvo paskirtas į nuolatinę karjeros diplomatinę tarnybą.  1967– 1980 metais buvo JAV ambasadų Pietų Amerikoje viešųjų ryšių direktoriumi.

1980– 1985 metais vadovavo Venesuelos lietuvių bendruomenei, 1988– 1990 metais buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas.

V. A. Dambrava yra apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu , Gedimino II laipsnio ordinu, Diplomatijos žvaigžde.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...