captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grįžta idėja tarėjams leisti nagrinėti rezonansines bylas

Teisingumo ministerija iš mirties taško pajudino ne vienerius metus keliamą idėją – kad teismuose bylas nagrinėtų ne tik profesionalai teisėjai, bet ir visuomeniniai tarėjai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Jos iniciatyva parengtas Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos projektas. Jis bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.

Pagal projektą, visuomenės atstovai būtų skiriami dalyvauti bylose, kurios paprastai pasižymi didesniu visuomenės interesu ir neretai sulaukia rezonansinio atgarsio. Tai bylos dėl labai sunkių nusikaltimų: kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo. Taip pat siūloma juos pasitelkti darbo bylose: dėl žalos atlyginimo, dėl tarnybinių ginčų, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti.

„Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Parengtoje koncepcijoje siūloma, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kuomet tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio bei teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio“, – apie projektą ministerijos pranešime sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Jis taip pat pažymi, kad teismuose tarėjai turėtų iš esmės tokias pačias teises kaip ir teisėjai.

„Kartu su teisėju šias bylas nagrinėjantys tarėjai iš esmės turėtų tokias pačias teises kaip ir teisėjas. Jeigu bylą nagrinėtų vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmos instancijos teismuose“, – sako J. Bernatonis.

Siūloma, tarėjai būtų skiriami dalyvauti minėtų kategorijų bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.

Numatyta, kad tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Sprendimai tose bylose būtų priimami teisėjų ir tarėjų balsų dauguma.

Anot koncepcijos, tarėju galėtų tapti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni kaip 65 metų Lietuvos piliečiai. Jais negalėtų būti politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai, antstoliai, teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos valstybės darbuotojai.

Pirmiausia teisėjauti būti kviečiami savanoriai, o šių trūkstant tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.

Siūloma nustatyti, kad tarėjų sąrašas sudaromas penkerių metų laikotarpiui. Asmuo, įrašytas į šį sąrašą, privalėtų atlikti tarėjo pareigas. Atsisakius tai padaryti, jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas, rašoma parengtame dokumente.

Koncepcijos rengėjai taip pat pažymi, kad teisinėje sistemoje kuriant tarėjų institutą būtina keisti ne tik įstatymus, bet ir Konstituciją.

Be to, dokumente atkreiptas dėmesys, kad tarėjų įsteigimas ne tik duotų naudos teismams, visuomenei, tačiau padarytų ir žalos.

Kiltų grėsmė jurisprudencijos tęstinumo principui, būtų priimama neprognozuojamų sprendimų.

„Nepaisant to, kad tarėjai dažniausiai sutaria su profesionaliais teisėjais ir paprastai sprendimas priimamas bendru sutarimu, neišvengiamai bus bylų, kur pozicijos išsiskirs. Savaime tai nebūtų didelė problema, tačiau egzistuoja rizika, kad tarėjų balsais teismas gali nukrypti nuo suformuotos praktikos“, – rašoma koncepcijoje.

Be to, visuomeninių teisėjų įsteigimas kainuotų valstybės biudžetui. Pirminiais skaičiavimais, per metus tarėjams už darbą reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų. Papildomų lėšų – apie 750 tūkst. eurų – reikėtų informacinėms sistemoms tobulinti.

Įteisinti teismo tarėjų institutą tam tikrose bylose yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seime ne kartą bandyta registruoti tai siūlančias įstatymų ir Konstitucijos pataisas, tačiau toliau pateikimo projektai nepasistūmėdavo.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...