captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečdalis smurtą patyrusių moterų niekada nebandė apsiginti, rodo tyrimas

Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas nukentėjusioms moterims trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti, ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas nukentėjusioms moterims trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti, ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos.

Tyrimo duomenimis, 69,7 proc. respondenčių patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų. 

Tyrimas buvo atliktas 2012 m. birželio – 2013 m. sausio mėnesiais bendradarbiaujant su institucijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusioms moterims bei kai kurių Lietuvos miestų visuomenės sveikatos biurais. 

Tyrimo metu apklaustos 89 smurtą nuo intymaus partnerio patyrusios moterys, gaunančios paslaugas pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančiose institucijose. Respondenčių amžiaus vidurkis – 40, jauniausiai tyrimo dalyvei buvo 21, vyriausioji – 69 metų. Visos jos patyrė įvairių formų smurtą nuo intymaus partnerio. 

Labiausiai paplitęs – psichologinis smurtas, jį per visą savo gyvenimą patyrė 98,5 proc. respondenčių, o per pastaruosius metus – 95,5 proc. respondenčių. Vidutinio sunkumo fizinį smurtą (antausius, daikto metimą į moterį, stūmimą, pešimą už plaukų) per gyvenimą patyrė 83,1 proc., sunkų fizinį smurtą (trenkimą kumščiu, spyrimą, smaugimą, ginklo panaudojimą) – 78,7 proc., seksualinį – 56,2 proc., ekonominį – 64 proc. apklaustųjų. 

Net 82 proc. tyrimo dalyvių teigė patyrusios daugiau negu vienos rūšies smurtą per pastaruosius metus. 

Partneriai dažniausiai smurtavo prieš moteris apsvaigę nuo alkoholio, susiginčiję ar ėmus vienas kitam priekaištauti. 

Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, vienas iš rizikos veiksnių patirti šeiminį smurtą – smurto patirtis arba smurto stebėjimas tėvų šeimoje. Didelė dalis tyrimo dalyvių (41,6 proc.) matė smurtą savo tėvų šeimoje ir 27 proc. patyrė smurtą nuo tėvų ar globėjų. Smurtą savo tėvų šeimoje stebėjo ir 28,1 proc. smurtaujančių partnerių, 22,5 proc. patyrė smurtą tėvų ar globėjų šeimoje. 

Analizuojant, ar moterys yra smurto iniciatorės bei ar mėgina apsiginti nuo smurtaujančio partnerio, nustatyta, kad du trečdaliai (70,8 proc.) smurtą patiriančių moterų nė karto nepradėjo muštynių pirmos ir maždaug apie trečdalis (39,3 proc.) niekada nebandė apsiginti. 

Nustatyta, kad 8 moterys iš 89 tyrimo dalyvių dėl partnerio veiksmų yra patyrusios persileidimą. Dažniausios moterų nurodytos smurto pasekmės fizinei sveikatai buvo įbrėžimai, įpjovimai, kraujosruvos ar skausmas – tai patyrė 69,7 proc. respondenčių. Akių, ausų traumas, patempimus, išnirimus ar nudegimus teigė patyrusios 37,1 proc., gilių žaizdų, kaulų lūžių, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų. 

Mažiau pastebimos smurto pasekmės psichologinei savijautai. Pagrindiniai jausmai, kuriuos moterys jautė patyrusios smurtą nuo intymaus partnerio buvo bejėgiškumas (42,7 proc.), pyktis (41,6 proc.), baimė (37,1 proc.) bei pažeminimas (33,7 proc.). 

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visos moterys po pirmojo smurtinio akto kreipėsi pagalbos į institucijas, teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims. Iš pradžių jos pagalbos ieškojo tarp šeimos narių ir artimųjų. Svarbiausios priežastys, kodėl nemaža dalis moterų delsia kreiptis pagalbos, yra gėda (43,9 proc.), nežinojimas, kur kreiptis (39,0 proc.), netikėjimas, kad sulauks pagalbos (36,6 proc.). 

Išanalizavus respondenčių atsakymus į klausimus apie gyvenimo kokybę, daroma išvada, kad smurtą nuo intymaus partnerio patyrusių moterų gyvenimo kokybė yra žema, jos ypač pažeistos fiziškai. Agresijos dydį daugiausiai lemia jausmai, kuriuos sukėlė smurtas – pyktis ir priešiškumas. 

Apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą girdėjo 68,5 proc. apklaustų moterų, iš jų 73,8 proc. tvirtino, kad, sprendžiant smurto prieš moteris problemą, jis padės. Pačios moterys nutraukti smurtą nemėgino: tik maždaug pusė teigė, kad skambintų į policiją, jei kaimynystėje būtų smurtaujama, likusios nežinojo, kaip elgtųsi. 

Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis viena iš keturių moterų kada nors gyvenime buvo sumušta ar išprievartauta savo intymaus partnerio.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...