captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Verseckas siekia sutrukdyti „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuvėms

Maždaug šimtas Darbo partijos narių trečiadienį susirinko Vilniaus Lukiškių aikštėje, priešais „juodosios buhalterijos“ bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo pastatą. Taip partija pradeda žadėtą mitingų prieš esą politizuotą bylos nagrinėjimą maratoną.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Maždaug šimtas Darbo partijos narių trečiadienį susirinko Vilniaus Lukiškių aikštėje, priešais „juodosios buhalterijos“ bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo pastatą. Taip partija pradeda žadėtą mitingų prieš esą politizuotą bylos nagrinėjimą maratoną.

Vis dėlto teismas pateikė siurprizą. Prokuroras prašo apriboti Darbo partijos veiklą.

Mitingas surengtas žinant, kad trečiadienio teismo posėdis tebus trumpas formalumas. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas dėl hospitalizacijos Kauno klinikose negali dalyvauti teismo procese, kas automatiškai stabdo bylos nagrinėjimą. Taigi teismui trečiadienį beliko formaliai nuspręsti, kiek nukelti kito posėdžio datą.

Artimiausiame teismo posėdyje turėtų liudyti du kaltinamieji – Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė. V. Uspaskichas ir Vitalija Vonžutaitė parodymus duoti atsisakė.

DELFI primena, jog V. Uspaskichui sustreikavo širdis. Medikai baiminosi infarkto. Politiko advokatas Vytautas Sviderskis dėl sušlubavusios savo kliento sveikatos kaltina stresą – jungtuves su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, pasiruošimą liudyti teismui ir galutinį konfliktą su teisėja Daiva Pranyte-Zalieckiene.

Trečiadienio posėdyje V. Sviderskis teismui pateikė V. Uspaskicho sveikatos būklę patvirtinančią medikų pažymą.

Pasak advokato, medikai kol kas nežino, kiek laiko tęsis V. Uspaskicho gydymas.

Prokuroras Saulius Verseckas patvirtino, kad tai reiškia, jog byla negali būti nagrinėjama be vieno iš kaltinamųjų. Jis teismui pasiūlė kreiptis į Kauno klinikas, kad gydymo įstaiga informuotų, kada V. Uspaskichas bus pakankamai sveikas, kad galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose.

Teismas nutarė daryti dviejų savaičių pertrauką, iki kovo 12 d.

Teisėja D. Pranytė-Zalieckienė informavo, kad taip pat gautas prokurorų prašymas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo Darbo partijai.

S. Verseckas nurodė, kad šio prašymo esmė – siekis laikinai sustabdyti ar apriboti Darbo partijos, kaip juridinio asmens veiklą. Prokuroras nurodė, kad prašymo priežastis – jungtuvės su „tvarkiečiais“.

„Jei politinės partijos būtų sujungtos, (...) šioje byloje kaltinama Darbo partija, kaip juridinis asmuo, būtų išregistruota. (...) Baudžiamajame kodekse nėra numatyta, ar po reorganizacijos įsteigtas naujas juridinis asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė S. Verseckas.

Pasak jo, neapribojus Darbo partijos veiklos, nebeliktų galimai nusikaltimą padariusio juridinio asmens. S. Verseckas teismo prašo, kad Darbo partijai iki nuosprendžio juodosios buhalterijos byloje įsigaliojimo Darbo partijai nebūtų leidžiama nei reorganizuotis, nei likviduotis, nei kitaip keisti savo teisinio statuso.

„Darbiečiai“: tai politikavimas

Darbo partijos advokatas teigė, jog dėl V. Uspaskicho nedalyvavimo šis klausimas dabar negali būti svarstomas. Paprašyta laiko susipažinti su S. Versecko prašymu.

V. Gapšys taip pat prašė teismo kol kas nepriimti sprendimo. Jis pabrėžė, kad iki kito teismo posėdžio partijų sujungimas tikrai neįvyks. Darbo partijos vicepirmininkas įžvelgė ir „konstitucinį ginčą“. Esą S. Versecko siūlomos priemonės – tas pats, kas „draudimas kaltinamajam numirti“.

Politikas taip pat pabrėžė, kad Darbo partija jau priėmė į savo gretas Naująją sąjungą, ir bylos tai nepaveikė. Be to, Darbo partijos veiklos apribojimas esą pažeistų ne tik „darbiečių“, bet ir „tvarkiečių“ interesus.

„Nematau jokio būtinumo sprendimą priimti šiandien“, – apeliavo V. Gapšys. Jį palaikė ir V. Uspaskicho advokatas V. Sviderskis. „Tai akivaizdus politikavimas“, – piktinosi jis.

Kaip ir V. Gapšys, V. Sviderskis įžvelgė galimybė dėl S. Versecko prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Prašymą nespręsti dėl S. Versecko prašymo palaikė ir kitų kaltinamųjų advokatai.

Dėl šio prokuroro prašymo teismas nutarė spręsti anksčiau – ne kovo 12 d. posėdyje, o jau ateinantį penktadienį.

R. Paksas: prokuroro nuomonės nieko nekeis

Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas sakė, kad prokuroro pateiktas prašymas partijų jungimosi pasiruošimo darbų nesustabdys.

„Čia naujiena, kaip dažnai būna, iš giedro dangaus, – kalbėjo iš DELFI apie prokuroro kreipimąsi išgirdęs partijos lyderis. – Bet mūsų planų tai nestabdo. Dirbam, kaip dirbom. Jei teisėsaugos institucijos priims kažkokį sprendimą, žiūrėsime, koks tas sprendimas bus. O kol kas visi turime dirbti savo darbus – teisininkai savo, prokurorai savo, politikai savo“.

Pasiteiravus, ar S. Versecko prašymas dėl Darbo partijos, kaip juridinio asmens, veiklos apribojimo, gali keisti planus dėl partijų jungimosi, R. Paksas atsakė: „Galbūt čia reikėtų patikslinti, kad prokurorų nuomonės (o ne prašymai – DELFI) nepakeis“.

V. Mazuronis: reikia nuspręsti, ar Lietuvoje turėsime politikuojančius prokurorus

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis prokurorą S. Versecką, kuris prašo Darbo partijos veiklą, apkaltino politikavimu.

„Mano nuomonę yra ta, kad prokuroras užsiima politika. Čia jau prokuroro reikėtų klausti, kas jam duoda nurodymus dalyvauti, ir aktyviai dalyvauti, S. Verseckas jau ne pirmą kartą ir ne pirmus metus tai daro, politiniame valstybės gyvenime. Jis turėtų atsakyti, kas jam duoda tokius nurodymus“, – nuomonę išsakė V. Mazuronis.

V. Mazuronis teigė, kad, jo nuomone, kol nėra teismo sprendimo Darbo partijos byloje, tol reikia nepamiršti nekaltumo prezumpcijos.

„Kai prokuroras pradeda komentuoti politinius įvykius, o tai S. Verseckas padarė tik išgirdęs apie ketinimus jungtis, kada jis kišasi į politinį gyvenimą, tai yra niekas kitas, kaip prokuroras dalyvaujantis politiniame valstybiniame gyvenime ir bandymas jį įtakoti. Mano nuomone, S. Verseckui to daryti nederėtų“, – kalbėjo partijos vicepirmininkas.

Vyriausybės atstovas išsakė nuomonę, kad jei Lietuvoje teisėsaugos atstovai kišis į politinius procesus, tai nebus gera praktika: „Mums reikia apsispręsti valstybėje, ar mes norime turėti politikuojančius prokurorus, ar turime turėti nepriklausomą teisėsaugą“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...