captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje mokosi būsimi biomedikai, užsienyje – verslininkai

Studentų srautus stebinčios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje pasiliekantys studentai mieliau renkasi biomedicinos mokslus, o išvykstantys į užsienį – verslo ir finansų studijas, rašoma pranešime spaudai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, per pastaruosius ketverius metus populiariausių studijų programų dešimtuke šalies universitetuose ir kolegijose aukščiausias pozicijas užima biomedicinos mokslų studijų srities programos (medicina, odontologija, kosmetologija ir bendrosios praktikos slauga).

Praėjusiais metais į universitetus stoję jaunuoliai dažnai rinkosi medicinos, odontologijos, teisės, ekonomikos, programų sistemų, politikos mokslų bei treniravimo sistemų studijas. Tuo tarpu šalies kolegijose geidžiamiausiomis studijų programomis išliko kosmetologija, bendrosios praktikos slauga, transporto logistika, tarptautinis verslas, automobilių techninis eksploatavimas, grožio terapija bei kineziterapija.

„Studijų programų populiarumą lemia tam tikrų specialistų poreikis darbo rinkoje bei darbo užmokesčio dydis. Informacinių technologijų studijų programas, inžinerinius ir technologinius mokslus rinktis skatina Švietimo ir mokslo ministerijos politika, finansavimo šioms studijų programoms skatinimas“, – teigia LAMA BPO administracijos direktorė Ramunė Bakanovienė.

Tuo tarpu stojantys į užsienio aukštąsias mokyklas renkasi tas studijų programas, kurios susijusios su verslo, ekonomikos ir finansų sritimis. Taip pat įvairias menų ir informacinių technologijų krypties disciplinas.

„Be konkurencijos ir toliau pirmauja Anglijos universitetai, nes šioje šalyje puikiai sudėliotas finansavimo procesas, o studijų kokybė gana aukšta. Taip pat studentus vilioja tai, kad bakalauro diplomą galima įgyti per trejus metus ir yra labai daug galimybių įsidarbinti, netgi save visiškai išlaikyti studijuojant. Didžiausi pokyčiai – ženkliai sumažėjęs stojančiųjų skaičius į Danijos ir Škotijos universitetus. Iš dalies, tai susiję su griežtesniais Danijos vyriausybės keliamais reikalavimais ir brangesniu pragyvenimu, iš dalies, ypač Škotijos atveju, su ilgesnėmis studijomis ir atšiauroku klimatu“, – pastebi edukacinių įmonių „Kalba“ grupės vadovas Rytis Jurkėnas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...