captcha

Jūsų klausimas priimtas

Druskininkai skuba įteisinti paslaptingą dvarą

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar dėl skandalingai priimto vyriausybės nutarimo, kuris panaikino šalyje kurortines zonas, nebuvo daromas poveikis valstybės pareigūnams ar jiems prilygstantiems valstybės tarnautojams.
DELFI.lt montažas
DELFI.lt montažas

Pasak vadinamojo Druskininkų Vijūnėlės dvaro statybų vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybių tyrimą kuruojančio Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos, tyrime jau apklausta keliolika asmenų iš Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, vyriausybės kanceliarijos.

„Jau yra apklausta eilė asmenų, tačiau detalizuoti aš nenorėčiau, siekiant nepakenkti tyrimui. Šiuo metu įtarimai nėra pareikšti niekam. Vyksta aktyvūs tyrimo veiksmai“, – DELFI sakė prokuroras V. Alekna.

„Mano žiniomis, vien Aplinkos ministerijoje dėl to nutarimo parengimo per naktį dirbo penkių valstybės pareigūnų grupė. Man žinoma apie ikiteisminį tyrimą, ir mes artimiausiame posėdyje vasario 3 dienai kviečiamės aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką apklausai. Jau buvome galvoję svarstyti tyrimo išvados dėl vyriausybės nutarimo rengimo aplinkybių projektą, tačiau pasikeitus aplinkybėms (pradėjus ikiteisminį tyrimą – aut. past.), matome, kad dar reikės papildomo tyrimo. Taip pat prašysime prokuratūros pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, susijusią su mūsų tyrimu“, – DELFI sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius.

Antikorupcijos komisija, Seimo sprendimu, yra gavusi parlamentinius įgaliojimus ištirti vadinamąjį Druskininkų korupcijos skandalą, tame tarpe – ir Vijūnėlės dvaro statybas liečiančius sprendimus.

Prokuroras V. Alekna sako, kad įstatymas numato galimybę suteikti ikiteisminio tyrimo medžiagą Seimo parlamentinei komisijai, o ką teikti – sprendžia prokuroras, kuruojantis tyrimą.

Teisėsaugos tyrimas – po DELFI publikacijų

Prokuroras V. Alekna patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai DELFI pernai spalio mėnesį paviešino žurnalistinį tyrimą apie tai, kaip po vakarienės prabangiame „Europa Royal” viešbutyje Druskininkuose premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius jau sekančią dieną, ypatingos skubos tvarka, pasirašė per naktį Aplinkos ministerijoje parengtą vyriausybės nutarimą, panaikinusį šalyje kurortines zonas.

Toks vyriausybės nutarimas tapo vienu iš argumentų teisme, atsakovo civilinėje byloje – Socialdemokratų partijos vicepirmininko, Druskininkų mero Ričardo Malinausko vadovaujamos Druskininkų savivaldybės naudai, laimint pirmos instancijos bylinėjimosi procesą prieš viešąjį interesą Druskininkų mieste gynusią Generalinė prokuratūrą.

Druskininkų savivaldybė šio vyriausybės nutarimo dėka pirminės instancijos teisme laimėjo bylą prieš Generalinę prokuratūrą, siekusią panaikinti vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybas pačiame Druskininkų centre, kurorto apsaugos zonoje, įteisinusius Druskininkų valdžios ir vietos žemėtvarkininkų priimtus sprendimus ir teisės aktus.

Vyriausybės nutarimas – žaibo greičiu

Iš DELFI tyrimo metu surinktų dokumentų faksimilių matyti, kad 2015 m. rugsėjo 23-osios dienos Aplinkos ministerijos vyriausybei teiktas nutarimo projektas Nr. (14-3)-D8-6916 nėra suderintas net pačioje Aplinkos ministerijoje. Įprastai derinant būna vizos su asmenų, su kuriais derinta, pareigomis, pavardėmis ir parašais bei datomis.

Tuo tarpu pastarąjį nutarimo projektą derinęs tik vienas asmuo – pats aplinkos ministras K. Trečiokas.

Vyriausybės nutarimą A. Butkevičius pasirašė 2015 metų rugsėjo 23 dieną, likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, kuriame iš esmės išnagrinėtas Generalinės prokuratūros ieškinys Druskininkų savivaldybei ir jos vadovams.

Sutapimas, kad iš vakaro prieš priimant vyriausybės nutarimą skubos tvarka, 2015 metų rugsėjo 22-ąją, vyriausybės vadovas ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius apsilankė savo partinio pavaduotojo, Druskininkų mero R. Malinausko vadovaujamoje Druskininkų savivaldybėje.

Tądien premjero vizito garbei Druskininkų viešbutyje „Europa Royal” šimtui kviestinių asmenų buvo surengta prabangi vakarienė, kurią tiekė kurorto restoranas „Kolonada”. Kas ir kiek sumokėjo už vaišes premjerui – neišduodama iki šiol.

Apsaugininko statiniui – ypatingų privilegijų malonė

Kaip jau rašė DELFI, Druskininkų savivaldybė 2011 metais patvirtino detalųjį planą, kuriuo sujungė buvusio rekreacinio pastato – valčių nuomos punkto, rekreacinės paskirties žemės sklypą su Vijūnėlės parko teritorijos sklypu, kartu pakeisdama pastato žemės naudojimo paskirtį iš rekreacinės į gyvenamąją.

Tokie sprendimai leido pačiame miesto centre kilti Vijūnėlės dvarui – oficialiai iš pradžių saugos firmos apsaugininkui, vėliau – mažai žinomiems, bet turtingiems, Kauno verslininkams priklausančiam gyvenamajam namui miesto paplūdimio prieigose, ant viešo vandens telkinio kranto.

Druskininkiečiai šiandien jau ne puse lūpų kalba apie tai, kas gi yra tikrasis šio Vijūnėlės dvaro šeimininkas: niekam nežinomas apsaugininkas iš Alytaus, apsukrūs ginklų prekybos ir tarpininkavimo verslo savininkai iš Kauno ar – pats Druskininkų miesto šeimininkas, meras Ričardas Malinauskas, beje, gyvenantis pačioje Vijūnėlės dvaro pašonėje, gretimame sklype?

„Šiandien Druskininkuose vieša paslaptis, kas yra tikrasis šio dvaro savininkas ir statytojas. Klausimas tėra, kada tai bus įteisinta juridiškai, oficialiai ir – kaip“, – DELFI yra sakęs Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

„Kai man, kaip Druskininkų tarybos nariui, nežinomi rinkėjai atsiunčia nuotraukas, kuriose – galimai įrenginėjamo Vijūnėlės dvaro interjeras, tarp kurio galima pamatyti ir stebėtinai į mero Ričardo Malinausko šeimos herbą panašių regalijų fragmentus ant židinio, kai visa kičinė architektūra ir dizainas, net statybinės medžiagos, stebėtinai ir, aišku, atsitiktinai panašios į tuo pat metu kai kilo dvaras statyto Druskininkų vandens parko naujojo viešbučio stilių, atsakymas į klausimą, kas tikrasis dvaro ponas – man aiškus“, – sako Druskininkų savivaldybės tarybos opozicinės Mišrios frakcijos vadovas Vilius Semeška.

„Precedento neturintis dalykas, kai savivaldybė stoja ne viešojo intereso gynėjo – Generalinės prokuratūros, bet niekam nežinomo privataus asmens, dvaro statytojo pusėn: samdomi geriausi šalies advokatai, vienijasi valstybinės, savivaldybės institucijos – tik tam, kad ginti ne miestiečių, ne valstybės, ne miesto, bet privataus dvaro statytojo interesus. Tai kas tas dvarponis? Kas būsime pirmas, garsiai išdrįsęs pasakyti, jog karalius – nuogas?“ – sakė ilgametis Druskininkų savivaldybės tarybos narys, liberalas dr. Juozas Šarkus.

Statybas gaubia naujais sprendiniais

Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo, dėl kurio Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio rengiant nutarimo projektą, oficialiai įsigaliojo 2015 metų rugsėjo 30 dieną.

Tačiau diena anksčiau, rugsėjo 29-ąją, vykusiame Vijūnėlės dvaro statybų teisėtumo teismo posėdyje Vilniaus apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, remdamasi šiuo vyriausybės nutarimu, atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį Vijūnėlės dvaro statytojams ir Druskininkų savivaldybės administracijai.

Šis teismo sprendimas apskųstas apygardos teismui, tačiau dar neišnagrinėtas.

Tačiau Vijūnėlės tikrojo šeimininko interesams atstovaujantys valdininkai toliau rezga įvairias schemas, dokumentus, kuriais bando visaip apraizgyti minėtų statybų teisėtumo pagrindimą, sudarydami kuo daugiau teisinių kliūčių tam atvejui, jei galutiniame teismo procese būtų statybos paskelbtos neteisėtomis ir pareikalauta jas nugriauti.

Prieš pat Naujuosius metus, paskutiniame 2015 metų Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje, vietos socialdemokratai nubalsavo už specialiojo plano, kuriuo nustatomos pakrančių ir vandens telkinių apsaugos zonos ir apsaugos juostos, perkėlimą į Bendrojo Druskininkų plano, patvirtinto 2008 metais, sprendinius.

Įdomu tai, kad tokio specialiojo plano rengimams net nėra patvirtintų teisės aktų – taisyklių, kurios reglamentuotų tokių planų rengimus.

O ir būtinybės tokiems planams – nėra, reta savivaldybė juos turi Lietuvoje. Kodėl? Nes vandens telkinių ir pakrančių apsaugos juostos ir apsaugos zonos yra reglamentuotos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatose, tad papildomai priiminėti naujus dokumentus, pasak Saugomų teritorijų tarnybos Lietuvoje direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, tikslinga tik tuomet, jei Norima nustatyti kitokias, nei įstatyme, galimybes ar apribojimus ūkinei veiklai tose teritorijose.

„Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano rengimo planavimo tikslas yra detalizuoti rekreacinę infrastruktūrą vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, numatyti plėtros sprendinius. Šiuo planu buvo nustatytos konkrečių planuojamų viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros elementų (atokvėpio vietų, poilsiaviečių, paplūdimių, maudyklų, stovyklaviečių, kempingų, dviračių ir pėsčiųjų trasų) vietos visoje Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių pakrantėse. Druskininkų savivaldybės teritorijoje iš viso yra 42 ežerai, 10 tvenkinių ir 32 upės. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymas ar keitimas nebuvo šio plano tikslas, todėl jos yra nurodomos tokios, kaip pateikiama Lietuvos Respublikos Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, – teigiama Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viliaus Margelio viešai išplatintame pranešime.

Įdomiausia tai, kad Vijūnėlės tvenkiniui, ant kurio stovi garsusis dvaras, tuo specialiuoju planu nustatyta nulinė pakrantės zona ir apsaugos juosta, t.y. bet kokia ūkinė veikla, taigi – ir statybos, toje teritorijoje yra įmanomos iki pat vandens.

„Nesąmonė, net melioracijos griovys Lietuvoje turi teisės aktais reglamentuotą ne mažesnė nei 1 metro pločio apsaugos juostą“, – stebisi R.Baškytė.

„Minėtame kadastre Druskininkų miesto teritorijoje esantiems visiems vandens telkiniams (dalis Nemuno upės, dalis Ratnyčios upės, Vijūnėlės upelis, Druskonio ežeras, Mergelių akių ežeras, Alkos I ir II tvenkiniai, Vijūnėlės tvenkinys, Eglės tvenkinys) apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytos“, – sako V. Margelis.

Sutapimas, tačiau Druskininkų savivaldybės atstovo minimoje Ratnyčios upės dalyje, kur nenustatyta upės apsaugos zonos nei juostos, stovi ir Druskininkų merui R. Malinauskui priklausanti iš močiutės paveldėta sodyba, Latežerio kaime.

Dėl sodybos tvoros, tiesiog įbridusios į Ratnyčios upę, šiuo metu vyksta teisiniai ginčai, mat aplinkosaugininkai ir statybų priežiūros inspektoriai reikalauja tvorą griauti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcija, į kurią dėl specialiojo plano sprendinių patikrinimo kreipėsi Druskininkų savivaldybės administracija, netvirtino šio plano.

Motyvai, anot inspekcijos atstovo Raimondo Dargio, buvo paprasti – negalima tvirtinti to, kas parengta pagal nepatvirtintas rengimo taisykles.

Tačiau Druskininkų savivaldybės socialdemokratų tai nesustabdė – nepatvirtinto specialiojo plano sprendiniai buvo integruoti į Druskininkų bendrojo plano sprendinius.

Pastarąjį planą, tikėtina, netrukus bus bandoma vėl keisti, taip dar kartą priimant eilinį dokumentą, kuris kažkuriuo būdu vienaip ar kitaip įteisintų tikrojo - paslaptingo ir galingo Vijūnėlės dvaro šeimininko užmačias: įteisinti tai, kas paprastam mirtingajam sunkiai įgyvendinama.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close